Nei savo gimtadienio, nei kitų datų E. Jakilaitis sureikšminti nėra linkęs. „Skaičius 36 tik po lygiai padalijo gyvenimą Kaune ir Vilniuje — po 18 metų viename ir kitame mieste“, — juokėsi pašnekovas, kurio kūrybiniai planai ir sumanymai netrukus persikels net ir už Lietuvos sienų.
— Ar audringai atšventėte gimtadienį? — paklausiau E. Jakilaičio.
— Šįsyk švenčiau labai ramiai. Vieną lietingą savaitgalio dieną su draugais sužaidžiau teniso turnyre. Kitą dieną su dukros Barboros klase smagiai keliavome po Aukštaitijos nacionalinį parką.
— Ar sprendimas atsisveikinti su „Lietuvos ryto“ TV kaip nors susijęs su jūsų amžiumi?
— Tikrai ne. Kai nuo šių metų sausio mėnesio atsisakiau „Lietuvos ryto“ TV generalinio direktoriaus pareigų, nutariau užsiimti televizijos laidų prodiusavimu. Dabar visi šie reikalai taip smarkiai įsisuko, kad paroje pradėjo trūkti laiko. Taigi sprendimas buvo paprastas.
— Ar negaila palikti žurnalistikos?
— Žurnalistika yra mano pagrindinė ir vienintelė profesija, bet šiuo metu atsirado galimybių padirbėti ir už kadro, prodiuseriu. Pradėjome aktyviai domėtis situacija ir galimybėmis kitose šalyse. Tad artimiausiu metu visą dėmesį noriu sutelkti į TV laidų kūrimą, nes turiu daugybę idėjų ir planų. Labai norisi pabandyti visa tai įgyvendinti.
O nuo žurnalistikos visiškai atsitraukti neketinu. Dar tiksliai nežinau, ką darysiu nuo rudens, bet labai tiksliai žinau, kad bent jau šiame gyvenimo etape nebegalėsiu sau leisti rengti 20 laidų per mėnesį, kaip darydavau iki šiol, nes tam fiziškai trūks laiko.
Televizijos veikla yra įvairialypė, per daug metų išbandžiau daug pozicijų, tad manau, kad turiu įvairios patirties, ir ja norisi pasidalyti.
Noriu padirbėti prodiuseriu, eksportuoti sukauptą patirtį į kitas šalis. Kol kas jau nuo pirmųjų kontaktų viskas sėkmingai juda. Laukia daug užsienio kelionių, teks susipažinti su galimybėmis, situacija. Norisi susitelkti į tuos darbus ir pradėti juos vykdyti.
— Ar darbas „Lietuvos ryto“ TV prisidėjo prie jūsų patirties bagažo?
— Iki šiol esu keitęs darbą tik vieną kartą — kai iš LNK atėjau į „Lietuvos rytą“. Ir vėl lyginis skaičius — 8 metus dirbau LNK, kitus 8 su trupučiu — „Lietuvos ryto“ TV.
Jei kaip žurnalistas dabar galiu save vadinti brandesniu žmogumi, tai yra ir mano veiklos „Lietuvos ryte“ rezultatas. Per tuos aštuonerius su puse metų turėjome daugybę įvairiausių projektų, kartu su „Lietuvos rytu“ ir bendra prodiuserių kompanija kūrėme laidas kitoms televizijoms. Tai buvo sėkminga įmonė. Vienu metu kūrėme 7 ar 8 projektus, įmonėje dirbo 25 žmonės. Buvome išplėtoję savo veiklą.
Net nežinau, kaip pavadinti „Lietuvos ryto“ televizijos kūrimą, — Dievo dovana ar iššūkiu. Man šis darbas labai patiko. Tačiau kiekvienas reikalas turi pradžią ir pabaigą.
— Nusprendėte, kad šioje televizijoje jūsų misija baigta?
— Niekada negaliu dirbti tik tam, kad dirbčiau. Dirbu tada, kai matau prasmę, galimybę plėtoti idėjas ir ką nors duoti. Tada labai noriu tai daryti. Kadangi aiškiai suvokiau, kad šiai televizijai jau atidaviau viską, ką galėjau, priėmiau sprendimą.
„Lietuvos rytas“ yra žurnalistikos meka, kuri suteikia pačią geriausią patirtį, apie kokią tik galima svajoti. Šalia visada dirbo profesionalai, gaubė kūrybinga atmosfera.
— Galima sakyti, kad „Lietuvos rytas“ jus subrandino ir išleido į plačiuosius vandenis pasitikti naujų iššūkių?
— Apibendrintai galima būtent taip ir suformuluoti. Kai atsisveikindamas kalbėjausi su „Lietuvos ryto“ vadovu ir vyriausiuoju redaktoriumi Gedvydu Vainausku, jis man pasakė žodžius, kurie giliai įstrigo: „Svarbu, kad esi laimingas ir eini į priekį.“
Manau, abi pusės aiškiai suvokė, kad elgiasi dorai ir sąžiningai. Atsisveikiname kupini geriausių emocijų ir linkėjimų. Viskas išėjo labai natūraliai, manęs niekas nelaikė pririšęs už kojos.
Pasitinku kitą etapą, kuriame noriu realizuoti sumanymus ir būti atsakingas tik sau.
— Dirbdamas „Lietuvos ryto“ televizijoje subūrėte nemažą būrį gerbėjų, žmonės laukdavo profesionalių jūsų laidų. Tačiau šį pavasarį nėrėte į pramogą — vedėte per LNK rodytą Auksinių kiaušinių teikimo ceremoniją. Ar kitame etape neketinate pasukti tuo lengvesniu keliu?
— Oi, ne. Tik kartą per metus gali taip atsitikti, kad tokio nykumo žmogus kaip Jakilaitis papokštauja. Vis dar manau, kad dirbti reikia rimtai ir profesionaliai, įsigilinant į viską dalykiškai, o ne paviršutiniškai. Jeigu man ir toliau seksis, vėl galima bus tai daryti. Tik po šiokios tokios pertraukos.
— Kokią matote „Lietuvos ryto“ TV viziją?
— Norėčiau susilaikyti nuo bet kokių vertinimų. Negaliu kalbėti apie savo išaugintą dukrą, kuri išėjo iš tėvo namų, susirado vyrą ir gyvena savarankiškai. Lieka tik stebėti iš šalies ir patarimus pasilaikyti sau.
— Jūsų kėdę laidoje „Lietuva tiesiogiai“ užims kolegė Daiva Žeimytė.
— Apie Daivą galiu pasakyti tik gražiausių žodžių — ji yra puiki žurnalistė ir tikra profesionalė. Dėl savo kėdės man ramu.
