Toli nuo Lietuvos gyvenančiais tautiečiais susirūpino ir atlikėjas Stano. Muzikantas dar praėjusią savaitę viešėjo lietuvių pamėgtame Norvegijos mieste Trondheime, ten savo kraštiečiams surengė koncertą. Lankydamasis Skandinavijoje Stano daug bendravo su vietos lietuviais, gyveno jų šeimose, dalinosi mintimis apie Lietuvą. Kalbos apie tai, privertė atlikėją susimąstyti ir įkvėpė parašyti laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Jame žinomas atlikėjas dėstė mintis apie emigrantų gyvenimą ir svarstė, jog šalies vadovei reikėtų parodyti daugiau dėmesio svetur gyvenantiems lietuviams. „Jeigu prezidentė pati atvyktų į naujai susikūrusią bendruomenę, tie žmonės jaustųsi reikalingesni“, – mąstė Stano.
Mintis parašyti tokį laišką Stano kilo spontaniškai. Pasak jo, tai daugiau emocinė minčių išraiška. „Taip nusprendžiau, nes buvo skaudu matyti, kaip lietuviai išvyksta“, – portalui lrytas.lt sakė Stano.
Kalbėti apie emigraciją Stano nelengva. Paklaustas ar pats kada susimąstė apie išvykimą iš gimtosios šalies, jis minutę patylėjo. Tuomet tarė: „Man pasisekė, kad turiu darbą, kuris man patinka. Kad galiu iš jo pragyventi. Jei neturėčiau galimybės kurti, o šeimą išlaikyti reikėtų – galbūt ir išvykčiau, tačiau man dėl to skaudėtų širdį.“
Dainininkas įsitikinęs, kad į užsienį lietuvius išgina ne tik galimybių įsitvirtinti Lietuvoje nebūvimas. Jo nuomone, jei įtakingi asmenys parodytų, kad lietuviai lietuvių yra mylimi ir tuomet, jei gyvena užsienyje, dalis emigrantų pasvarstytų apie grįžimą į gimtinę. „Man sunku suprasti kodėl jų niekas neatvažiuoja aplankyti. Prezidentė vieši Lietuvos kaimuose, tačiau su lietuvių bendruomenėmis užsienyje – nebendrauja“, – kalbėjo jis ir užsiminė, kad žmogui svarbiausia, kad kiti jame pamatytų žmogų ir gerbtų jį nepriklausomai nuo jo socialinio statuso.
Komunikacijos trūkumą tarp išeivių ir šalies vadovės Stano vadina bereikalingu. „Lietuva, kaip maža įsižeidusi mergaitė. Nejaugi reikia užpykti ant tų, kurie išvyksta ir palikti juos tvarkytis patiems? Tai yra nesąmonė“, – svarstė Stano.
Pasak jo, tai, kad didžiuosiuose Europos miestuose neretai galima išgirsti lietuviškai kalbančius žmones – „nėra normalu“. Nenormalu ir tai, kad užsienyje gyvenančių šeimų vaikai kalba ne gimtąją kalba, o raginami mokytis angliškai.
Atlikėjas įsitikinęs, kad ne vieną bendruomenės atstovą pradžiugintų ne tik prezidentės ar premjero vizitas. Jo nuomone, užsienio lietuvių bendruomenėse galėtų apsilankyti ir, pavyzdžiui, vyskupas. „Svarbu, kad įtakingi žmonės emigrantams pasakytų: „Jūs, vis dar esat Lietuva“, - tikino jis.
Portalas lrytas.lt žemiau pateikia Stano laišką, adresuotą prezidentei Daliai Grybauskaitei (kalba netaisyta):
Prezidente, sveiki atvykę į Trondheimą! (Laiškas apie emigraciją)
Nusprendžiau parašyti šitą straipsniuką dar vakar eilinį kartą skrisdamas Dalio Grybauskaitės pamėgtos pigių skrydžių bendrovės lėktuvu iš koncertų Norvegijoje. Šįkart buvo tiesioginis reisas iš Trondheimo į Vilnių. Jei kam šio miesto pavadinimas negirdėtas (kaip ir man buvo prieš porą dienų) skubu pranešti, kad tai dar vienas jau kelis tūkstančius Lietuvos gyventojų skaičiuojantis miestas Norvegijoje, taip pat kaip ir Oslas, Bergenas, Stavangeris ir tikriausiai dar keli. Kas pusę metų šitoj šaly randasi po vieną naują Palangos miesto dydžio gyventojų bendruomenę. Jei visi Norvegijos lietuviai įkurtų savo miestą, jo dydis prilygtų Šiauliams. Jei tą patį padarytų Airijoj gyvenantys išeiviai, gautųsi Kaunas. Jei susirinktų Anglijos lietuviai, savo skaičiumi perspjautų Vilnių. Oficiali statistika, tik kelia šypsena. Realybe visa kita.
Lietuviškos muzikos atlikėjai gali paliudyti, kad dabar koncertas Londone yra tokia pat kasdienybė, kaip pasirodymas Palangoj. Man pačiam vien per praeitus metus net po kelis sykius teko apsilankyti Norvegijoj, Didžiojoj Britanijoj, Airijoj, Svedijoj. Šių koncertų ypatumas tas, kad negali ta pačią dieną pakoncertavęs ir grįžti namo, todėl tenka pralesti kelias naktis svečioj šaly gyvenant aktyvių ir bendruomeninių emigrantų šeimose, apsistojant jų namuose. Aiškų dažnai būna ir vakariniai pasisėdėjimai su atvirais ir nuoširdžiais pokalbiais, kurie visada baigiasi ta pačia tema - Lietuva.
Manau, kad turiu unikalią galimybę suprasti pasaulio lietuvių emigrantų gyvenimą, pajausti ji širdimi, betarpiškai, taip, kaip joks Lietuvos politikas negalėtų, o pajautęs tylėti negaliu ir privalau pasisakyti. Emigracijos priežastys aiškios. Nėra prasmės čia prie jas tuščiažodžiauti, žmonės išvažiuoja ir stengiasi susikurti gyvenimą kuriame galėtų gerbti patys save. Bet kodėl negrįžta? Kodėl vis dažniau lėktuvai kylantys iš Lietuvos primena vaikų darželius, o vaikai laisvai kalbantis angliškai, norvegiškai lietuviškai šnekėti gėdinasi?
Klausimą "Kodėl jus nebenorit sugrįžti" aš uždaviau šimtams emigrantų visame pasaulyje, bet atsakymas buvo vienas - "Kam mes čia reikalingi?". Ir tai nereiškia, kad jie tikisi nerealių atlyginimų, ar garbinimo. Jie pasigenda paprasčiausio dėmesio. Pagyvenę svečioj brandžios demokratijos šaly žmonės supranta, kad valstybe sukasi apie pilietį, o ne atvirkščiai. Lietuvoje gyvenantys žmonės jaučia stiprų ryšį su emigrantais, apie tai liudija susijusiu straipsniu skaitomumas ir viešas diskursas šia tema apskritai. Bet Lietuvoj esanti valdžia, nepriklausomai nuo įsitikinimų, nemato, kad jau seniai valstybės teritorija driekiasi per visa pasaulio žemėlapį.
Šiandien aš peržiūrėjau oficialiame prezidentės puslapyje esančią informaciją apie užsienio keliones per pastaruosius ketverius metus. Yra daugybė kelionių, susitikimų su užsienio valstybių vadovais, karališkų šeimų nariais ir t.t... Gerbiamoji prezidente, esu jūsų šalininkas ir palaikytojas. Jus esat ne tik tos Lietuvos, kuri gyvena įprasto žemėlapio rėmuose prezidente. Jūsų dėmesys labai reikalingas jaunoms lietuvių bendruomenėms užsienyje. Parodykit, kad Anglijos emigrantai jums svarbesni už Anglijos karalienę ar olipiadą, Norvegijos lietuviai reiškia daugiau nei Norvegijos Premjeras J. Stoltenbergas ar nobelio premija... Skirkit kokią savaitėlę ir aplankykit lietuvių bendruomenes užsienyje. Aiškų tai butų tik simbolinis žingsnis, bet emigrantams be materialinių gerybių dar svarbiau žinoti, kad jie laukiami ir reikalingi. Tikiu, kad šis laiškas bus išgirstas. Jei reikės, galėčiau padėti organizuojant tokį turą. Pamatytumėt kiek pasitikėjimo ir pasididžiavimo savo valstybe suspindėtų emigrantų akyse tariant žodžius "Prezidente, sveiki atvykę į Trondheimą"!
