Ministro sūnus – ne vienintelis ir net ne svarbiausias M. Sinkevičiaus „statusas“. Šį mėnesį 29-ąjį gimtadienį švęsiantis M. Sinkevičius vadovauja Jonavos rajonui ir jau dvejus metus niekam neužleidžia jauniausio šalies mero vardo.
Pirmą kartą į savo namus Jonavoje įsileidęs žurnalistus pašnekovas juokavo: „Gyvenu paprastai, tad parodyti neturiu ko – nebent nuvytusias gėles“.
Atkreipia dėmesį į rankas
Kai M. Sinkevičius eina gatve, apsiperka parduotuvėje, žaidžia tenisą ar bėga krosą, į jį nukrypsta merginų ir moterų žvilgsniai.
Jaunas, išvaizdus, besirūpinantis savimi, perspektyvus – M. Sinkevičius gali būti vadinamas svajonių jaunikiu.
„Bet su manimi nėra taip lengva, nesu linkęs būti „po padu“. O ir komplimentus sakau labai retai. Man atrodo, kad jei viskas gerai, tai kam kalbėti? Bet jei blogai – pasakysiu. Manau, kad apie blogus dalykus kalbėti reikia“, - namuose ruošdamas kavą kalbėjo M. Sinkevičius.
Tuo tarpu visas, kurios siekia mero dėmesio, šis pasiruošęs perlieti šaltu dušu: „Draugę turiu“. Tiesa, poros santykiai dar labai jauni, todėl kalbėti apie tolimas perspektyvas, sako pašnekovas, dar anksti.
„Man nereikia namų šeimininkės. Tačiau aš turiu žinoti, jausti – jei man kas nors nutiktų, tarkim, aš žūčiau avarijoje, žmona sugebės pasirūpinti mūsų vaikais. Noriu, kad ji būtų stipri ir savarankiška asmenybė“, - kalbėjo meras.
Kaip ir visi vyrai, M. Sinkevičius sako atkreipiąs dėmesį į moters išvaizdą – veido bruožus, rankas, plaukus.
„Vėliau šie dalykai tampa antraeiliais. Svarbu, kad šalia būtų tokia moteris, su kuria vakarais galėčiau pasikalbėti įvairiomis temomis“, - sakė pašnekovas.
Ateitimi rūpinasi močiutė
Apie vaikus pašnekovas taip pat turi tvirtą nuomonę.
„Gal tai atrodys nežmoniškai, bet aš galvoju apie tai, kiek man tai kainuos – ne tik pinigų, tačiau ir laiko, pasišventimo. Todėl visų pirma noriu sukurti tvirtą pamatą“, - svarstė pašnekovas.
Kurti šeimą neskubina ir tėvai. Tačiau močiutė – mamos mama – dėl anūko išgyvena bene labiausiai. „Ji vis prašo, kad parodyčiau savo draugių nuotraukas. Kokią tik beparodau, močiutė sako, kad esu vertas gražesnės – juk meras. Ji mane labai idealizuoja“, - juokėsi M. Sinkevičius.
Į būstą neinvestuoja
Meras gyvena viename iš Jonavos daugiabučių, trijų kambarių bute. Čia – jo vaikystės namai, kur dar neseniai gyveno ir tėvai. Vėliau, R. Sinkevičiui tapus ministru, jis su žmona išsikraustė į sostinę, o butas atiteko sūnui.
Tačiau į darbus savivaldybėje pasinėręs M. Sinkevičius pernelyg nesuka galvos dėl būsto atnaujinimo ir remontų. Jei į jo namus įžengtų interjero žurnalų reporteriai, rašyti ir fotografuoti čia tiesiog net nebūtų ką.
Per dvejus savo vadovavimo miestui metus M. Sinkevičius susitvarkė miegamąjį. Mat šis kambarys ir virtuvė yra erdvės, kur, būdamas namuose, jis praleidžia daugiausiai laiko.
„Kažkoks košmaras. Nuvažiavau rinktis lovos užtiesalo. Prieš mano akis – keli šimtai audinių ir spalvų pavyzdžių. Ir reikia rinktis. Mane tokie rūpesčiai vargina. Ir kai pagaliau išsirinkau, sužinojau, kad kažkoks lovos užtiesalas man atsieis net tūkstantį litų“, - sakė M. Sinkevičius.
Miegamajame Jonavos rajono vadovas pasikabino televizorių, užuolaidas, įsigijo lovą, čiužinį ir spintą. Likę du namų kambariai jo kol kas nedomina ir investuoti į juos neketina.
Nuo algos iki algos
Mindaugas sako, kad kartais žmonės klaidingai įsivaizduoją bet kokio rajono merą esant turtuolį: „Gyvenu nuo algos iki algos. Ir už šildymą daug moku. Namas, kuriame gyvenu, nėra renovuotas ir į naują renovacijos programą neįtrauktas.
Kaimynai skundžiasi, kad automobilių aikštelę reiktų praplatinti, tačiau – negaliu. Yra bendra eilė. Jei dėl savo namo „lįsiu“ be eilės, kažkam juk užklius“.
Antra vertus, kol kas vienam gyvenančiam M. Sinkevičiui didelių būsto erdvių ir nereikia.
„Į darbo kambarį užsuku retai. Kai atvažiuoja į svečius, ten miega susisiekimo ministras“, - krizeno M.Sinkevičius.
Kasmet tikrinasi sveikatą
M. Sinkevičiaus namuose, sako jis pats, greitai vysta gėlės. Tiesa, ne visos, o tos, kurios auga vazonėlyje.
Blogiausia dovana vyrui atrodo vazoniniai augalai – rūpestis jomis atrodo didesnis iššūkis, nei kasdieniniai pasitarimai savivaldybėje. „Nemoku jų prižiūrėti“, - numoja ranka.
Kur kas mielesnis užsiėmimas – gaminti maistą. Vyras tikina, kad galėtų paruošti ir cepelinus, tačiau poreikio jiems tiesiog nėra.
„Vakarais stengiuosi mažiau valgyti, nes sveriu porą kilogramų per daug. Bėgioju krosą, žaidžiu tenisą ir krepšinį. Be to, prieš kiekvieną savo gimtadienį pasitikrinu sveikatą – tai tapo įpročiu. Štai, ir kraujospūdis kiek per didelis. Nuo nervų“, - juokiasi meras. Neseniai iš Beatos Nicholson gavęs dovanų jos kepinių knygą, M.Sinkevičius išmoko kepti bananų duoną.
„Paprastas receptas, bet skanu“, - sakė Jonavos vadovas.
Tuo tarpu jo šaldytuve visada galima rasti pieno ir kefyro, virtuvėje būna ir šviežių apelsinų arba greipfrutų. Meras sako mėgstąs šviežiai spaustas sultis.
„Dar mėgstu saulėje džiovintus pomidorus, alyvuoges, sūrį. Taip pat - keptą lašišą. Patinka tai, kad ją iškepti yra paprasta“, - vardijo M. Sinkevičius.
Draugų savivaldybėje nėra
Jonavos rajono savivaldybėje, kur ir dirba, M. Sinkevičius sako draugų neturįs. Tik – pavaldinius. „Mano draugai – tai buvę klasiokai ir grupiokai. Tuo tarpu nauji draugai gali atsirasti darbe – erdvėje, kur tu praleidi daugiausiai laiko. O su kuo man darbe draugauti? Esu vadovas. Ir man, kaip vadovui, natūraliai gali kilti klausimas – ar su manimi draugauja nuoširdžiai, ar todėl, kad nori įtikti? Be to, kas su manimi gali draugauti?
Bandau įsivaizduoti situaciją - užeina kažkas iš pavaldinių į kabinetą ir sako: „Na, mere, einam po darbo alaus?“ Nėra taip paprasta“, - svarstė M. Sinkevičius.
