Vasara daugeliui – atostogų ir linksmybių gamtoje laikas. Viską derinu, todėl man negaila, kad daug laiko skiriu ir krepšiniui.
Esu ramaus būdo, man nereikia šokių iki paryčių, bemiegių naktų. Pakanka pavakaroti su draugais, artimaisiais.
Po kelių savaičių pradėsiu ruoštis Lietuvos krepšinio rinktinės stovyklai. Ji prasideda liepos viduryje. Ruošiuosi individualiai, manęs neapima tingulys.
Tikėjausi ir šiemet būti pakviestas į rinktinę. Tai man – didžiausias viso krepšinio sezono įvertinimas. Tad be galo malonu, kad ir vėl gavau progą čia išbandyti savo jėgas ir patekau į pagrindinį dvyliktuką.
Pernai taip pat buvau pakviestas į rinktinę, tačiau kai liko savaitė iki išvykimo į Venesuelą, kur vyko atrankos į olimpiadą turnyras, patyriau traumą. Antrą galimybę gavau prieš pat Londono olimpines žaidynes. Pavyko patekti į dvyliktuką ir žaisti išsvajotoje olimpiadoje.
Vien tai, kad esi olimpiadoje, – žodžiais nenusakomas džiaugsmas. Tik nereikia užmiršti, kad Lietuva – krepšinio šalis. Visi į mus žiūri pro didinamąjį stiklą. Ir patys dėl to atiduodame ne tik visas jėgas, bet ir visą širdį.
Norisi pasirodyti kuo geriau. Į varžybas einame tik pergalės. Gaila, kad olimpiadoje mums nepavyko pasiekti medalių ir aukštesnių vietų. Bet progų dar bus.
Pamenu jausmą, kai Argentinoje laimėjome pasaulio čempionatą su 1984–1985 metais gimusiųjų rinktine. Tai viena didžiausių mano pergalių!
Apėmė labai geras jausmas. Tik po pusmečio ar metų pradėjau suprasti, ką mums tuomet pavyko nuveikti taip toli nuo Lietuvos. Šias akimirkas saugosiu visą gyvenimą.
Šarūnas Jasikevičius yra sakęs, kad mes dirbame patį geriausią darbą pasaulyje. Aš jam pritariu. Į darbą kasdien einu kaip į šventę ir neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Žaidžiu žaidimą, kurį dievinu, ir už tai man dar moka pinigus. Kas gali būti geriau?
Jei mano gyvenime nebūtų krepšinio, sunkiai įsivaizduoju, ką norėčiau veikti. Visada būna akimirkų, kai pagalvoji: kas bus, jeigu bus.
Šiandien geriau pasvajosiu apie NBA. Kodėl gi ne? Turintis svajonių, tikslų ir jų siekiantis žmogus yra įdomus.
Aš esu emocionalus. Išgyvenu dėl kiekvienų pralaimėtų rungtynių, labai džiaugiuosi kaskart, kai aikštėje švenčiame pergalę. Man krepšinis, kiekvienos rungtynės – šventė! Turiu begalinį norą tobulėti, laimėti.
Meluočiau sakydamas, kad nesu nubraukęs ašaros.
Tai buvo ir džiaugsmo, ir liūdesio ašaros. Visi esame žmonės ir tam tikromis akimirkomis kas nors mus sujaudina iki ašarų. Aš – ne išimtis.
Galiu susigraudinti ir žiūrėdamas filmą! Sukrečia kino juostos, kurios pagrįstos tikrais faktais, tikrais išgyvenimais. Jei filmas geras, tu arba šypsaisi, arba liūdi.
Gyvenimiškos vertybės, kasdieniai laimėjimai matuojami kitaip nei krepšinio pergalės. Žinoma, kai laimi asmeniniame gyvenime, kai viskas gerai sekasi, žmogus irgi jaučia didžiulį pasitenkinimą.
Esu labai laimingas! Šiandien mane laimingą daro mylimas žmogus šalia ir tai, kad ir aš, ir mano artimieji esame sveiki. Pagaliau turiu veiklos sritį, kuri man teikia malonumą.
Turiu daugybę svajonių, tik jų negaliu išpasakoti. Juk tada jos neišsipildys! Daug mano norų nesusiję su krepšiniu.
Parengė Laura Čaplinskaitė