Be ant podiumų pristatomų dizainerių kolekcijų, Berlyno mados savaitėje vyksta penkios milžiniškos mados parodos. Norint jas visas aplankyti reikia suskubti – durys lankytojams atviros tik keturias dienas. Nespėjusiems to padaryti tenka laukti kitų metų.
Vokiečiai vienareikšmiškai tikina, kad Berlynas šiuo metu yra šiuolaikiškos mados centras, pritraukiantis dideles investicijas: per mados savaitę sparčiai kyla viešbučių kainos, o barai ir restoranai pasiruošia gausiam žmonių antplūdžiui.
Stileivos nuo pat ryto zuja „Premium“, „Panorama“, „Seek“, „Bread & Butter“ mados mugėse ir šimtuose kitų mados renginių, kiekvienais metais pateikiančių kažką naujo ir neįprasto. Susipažinęs ir šnektelėjęs su Berlyno meru Klausu Wowereitu Žilvinas suprato, kodėl vokiečiams taip sekasi bene visose srityse – kitaip nei lietuviai, jie viską planuoja ne trejus ar penkerius, o visus dvidešimt metų į priekį.
Didžiausią įspūdį Ž. Grigaičiui, kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais paliko Tempelhofo oro uoste surengta „Bread & Butter“ mados mugė. Tai – unikalus renginys gatvės mados pasaulyje. Šios mugės idėjinis vadovas Karlas Heinzas Mülleris patikino, kad „Bread & Butter“ atvedė Berlyną į pasaulio mados žemėlapį ir padėjo išpopuliarėti ne vienam vokiškam prekės ženklui. Lietuvis pasakojo, kad per prekės ženklų valdytojų pusryčius K. H. Mülleris prisipažino, kad ekonominis sunkmetis palietė ir juos – iš rinkos pasitraukė ne vienas garsus prekės ženklas, o kai kurios gerai žinomos firmos nusigręžė nuo savo ankstesnės filosofijos ir dabar atrodo apgailėtinai.
Ž. Grigaitis sakė, kad „Bread & Butter“ mugės organizatorių nepasitenkinimą sukėlė ir tai, kad Berlyno meras vizitui pasirinko ne kultine laikoma parodą, o „Premium“ mugę.
Po viešnagės Berlyne kalbėdamasis su portalu lrytas.lt Ž. Grigaitis tikino, kad šiuo metu madinga viskas – tereikia, kad žmogus turėtų išmonės ir supratimą apie stilių. Lietuvį labiausiai sužavėjo „Strellson“ kolekcija, nustebino amerikiečių prekės ženklo „Brook Brothers“ drabužiai. Šio, sunkokai Europoje įsitvirtinančio, prekės ženklo įkūrėjai puošė filmo „Didysis Getsbis“ aktorius, taip padidindami savo biudžetą iki 100 mln. JAV dolerių.
„Stebint „Strellson“ pasirodymą buvo malonu žiūrėti, kaip metai iš metų kolekcijos keičiasi ir kaip tam puikiai pasitarnauja inovacijos. Mažai kam žinomas Antony Morato startavo su geru itališkos mados užtaisu, primirštas prekės ženklas „Joop!“ pademonstravo spalvotą rafinuotumą. Parodose matytose 2014 metų pavasario ir vasaros kolekcijose vyravo spalvų ir audinių įvairovė. Pagrindinis akcentas – skaros ir šalikai. Tiek vyrams, tiek moterims.
Mada yra drąsi ir nepakartojama. Nėra nieko nemadingo. Madą diktuojame mes, nes pirkdami vieno ar kito prekės ženklo drabužį padedame jam neišnykti iš rinkos. Man labai patiko per tarptautinę prekių ženklų rinkodaros konferenciją Berlyne išsakyta mintis, kad mes neturime bijoti prekių ženklų, tai jie turi mūsų bijoti, nes tik mes jiems galime padaryti galą.
Drabužių versle egzistuoja tam tikros taisyklės. Gaila, kad Lietuvoje turbūt tėra dešimt žmonių, kurie vyksta į užsienį ir užsakinėja kolekcijas, rūpinasi asortimentu. O tai daugeliui puikiai matyti lankantis parduotuvėse. Pasikalbėjęs su tam tikrų prekių ženklų atstovais suvokiau, kad jeigu vienam ponui ar poniai nepatinka, tarkime, drabužio spalva, sukirpimas, mes to drabužio Lietuvoje niekada neišvysime“, – kalbėjo Ž. Grigaitis.
