„Tai labai svarbu mūsų mažiesiems, tai bus svarbu jiems po 10 ar 20 metų. Kartais nauji tėvai įsivaikinę mažuosius klausia, ar yra kokių jų nuotraukų? Būna skaudu jiems atsakyti, kad tas trijų metų laikotarpis praskriejo, taip ir neįamžinus jų veidelių...“ – sako „Lopšelio“ darbuotoja.
Nuotraukos su „Lopšelio“ auklėtinių pirmaisiais žingsniais, pirmosiomis šypsenomis ir kupinomis gėrio bei smalsumo akimis atiteks jiems iškart po to, kai juos suras naujieji tėvai, arba jų globa pradės rūpintis vaikų namai.
Paramos fondo direktorė Irma Adomaitienė džiaugėsi, kad vis daugiau gerų žmonių prisideda prie misijos, kuri, anot jos, yra visų Lietuvos žmonių garbės reikalas: „Jei kažkas dėl vienų ar kitų priežasčių meta pradėtas pareigas, kažkam tenka jas užbaigti. Juk neatsakysi tam mažutėliui „kapanokis pats, kiekvienas už save ir t. t.“ Jis gi įmestas į šį pasaulį dar nesupranta kas čia, prie ko... Tik visi kartu galime sukurti kažką gero, net jei tai – fotografijų albumas. Kiekvienas indėlis yra svarbus.“
„Lino Adomaičio labdaros ir paramos fondo“ direktorė tikino, kad tokioms įstaigoms kaip „Lopšelis“ labiausiai trūksta lėšų sauskelnėms, higieninėms servetėlėms, vitaminams, knygelėms, žaislams, kultūrinio ir socialinio ugdymo procesiniam organizavimui.
Paramos fondo kolektyvas džiaugėsi, kad žmonės iš viso pasaulio prisideda prie Lietuvos mažiausiųjų žmonių poreikių, kuriems reikia ne tik materialios, bet ir dvasinės paramos.
