Ankstyvą praėjusio ketvirtadienio rytą dviratininkė ir jos vyras, treneris Dmitrijus Leopoldas susilaukė sūnaus. Pora sūnų pavadino Maksimilianu. Romėniškas vardas reiškia didingiausią, puikiausią.
Sutuoktiniai jau iš anksto žinojo, kad gims berniukas, todėl dar gerokai iki gimdymo pasiruošė reikalingą kūdikiams kraitelį.
„Mes sugalvojome, kad norime turėti sūnų, taip ir įvyko”, – tarsi koks burtininkas kalbėjo laimingas D.Leopoldas.
Vyras gimdymo nematė. Sėdėjo ligoninės koridoriuje ir nerimaudamas laikė gerų žinių.
„Aš įsitempęs stebiu visas varžybas, kuriose dalyvauja mano žmona.
Tačiau sūnaus laukimas mano širdį privertė plakti dar stipriau. Labai troškau kuo greičiau išvysti savo kūdikį”, – susijaudinęs pasakojo D.Leopoldas.
Jis sunkiai prisimena akimirkas, kai pirmą kartą ant rankų paėmė sūnų. Emocijos ištrynė laiko ribas.
„Man pakirto kojas”, – prisipažino treneris, prie krūtinės pirmąsyk priglaudęs 3 kilogramus 200 gramų sveriantį 51 centimetro ūgio raudonskruostį berniuką.
Gimdymas užtruko. Simona į ligoninę atvyko trečiadienį penktą valandą vakaro, o jos sūnus pasaulio šviesą išvydo ketvirtadienį beveik šeštą valandą ryto.
Daug jėgų atidavusi didžiajam sportui S.Krupeckaitė jau prieš kelerius metus ne kartą buvo užsiminusi, jog vis dažniau pagalvojanti apie naują savo gyvenimo vaidmenį – motinystę.
Tačiau klausinėjama, kada šeimoje galėtų pasigirsti kūdikio krykštavimas, S.Krupeckaitė atsakydavo: „Be abejo, noriu vaikų.
Esu iš tų moterų, kurios viską pasveria.
Šeima nėra tik vaikų gimdymas. Vaikai turi ateiti, kai tėvai psichologiškai tam pasirengę, kai turi tvirtą materialinį pagrindą po kojomis. Kol galime su Dima pagyventi sau, kodėl turime skubėti gimdyti vaikus? Jų susilauksime, kai galėsime perteikti vaikams savo žinias, ramybę ir tvirtumą.”
Taigi tas tinkamas laikas atėjo po aštuonerių santuokos metų.
Pora pavasarį atšventė įkurtuves – pasistatė erdvų namą Panevėžyje, kuriame yra įrengtas vaikų kambarys.
O svarbiausia, kad Rusijos dviračių sporto specialistas D.Leopoldas iki sūnaus gimimo spėjo išmokti kalbėti lietuviškai.
Dmitrijus daugiau kaip penkerius metus gyvena Lietuvoje. Su žmona vyras bendrauja rusiškai ir lietuviškai. Kai nebūna pavargęs, kalba lietuviškai, o jei būna pavargęs – rusiškai. Tikriausiai Maksimilianas dar vaikystėje turės išmokti dvi kalbas.
Motinyste besidžiaugianti dviratininkė pati maitina sūnų. Tačiau ji neketina užsisėdėti namie, nes nori minti pedalus ir kovoti dėl medalių.
Du kartus dienraščio „Lietuvos rytas” ir interneto portalo lrytas.lt skaitytojų išrinkta geriausia šalies sportininkė jaučia turinti pakankamai parako sėkmingai dalyvauti pasaulio dviračių treko varžybose.
„Simona į didįjį sportą turi grįžti kuo greičiau”, – mano D.Leopoldas.
Dmitrijus nepastebėjo kokių nors savo žmonos charakterio pokyčių ar naujų įpročių nėštumo metu ar gimus sūnui.
„Pasikeitė tik tai, kad Simona buvo priversta imtis neįprastos veiklos – kuriam laikui tapo namų šeimininke.
Sėdėti namie jai iš pradžių buvo nelengvas išbandymas”, – pasakojo D.Leopoldas.
