Puikiai suprantu laimingą porą, kuri nusprendė šia diena mėgautis šeimos narių ir artimiausių žmonių rate.
Mes su vyru Rimvydu taip pat kruopščiai slėpėme žinią apie artėjančias vestuves, nes taip pat laukėme netrukus pasaulį išvysiančio vaikelio.
Norėjome susituokti dalyvaujant tik artimiesiems, be daugybės fotoaparatų blyksčių. Vis dėlto viešumo neišvengėme, nors ir keletą kartų keitėme vestuvių datą. Bet tokia žinomumo kaina ir duoklė mano ištikimiems gerbėjams.
Manęs nė kiek nestebina, kad Donatas ir Veronika vestuvėms pasirinko rudenį. Tai nuostabus metas, kai po vasaros maratono dainininkams šiek tiek sumažėja darbų. Tuomet tampa ramiau, galima daugiau laiko skirti artimam žmogui, ilgiau mėgautis buvimu šalia.
Žinau, kad Donatas ir Veronika vasarą buvo labai užsiėmę, o dabar surado laiko šventei. Tikriausiai, kaip ir mes su vyru, jie santykius norėjo įteisinti iki vaikelio gimimo.
Man irgi patinka ruduo. Kad ir kiek lyja, žvarbus vėjas nuo medžių plėšo medžių lapus ar įsismarkauja jūros bangos, manęs neapima liūdesys, slogi nuotaka. Nejaučiu depresijos, nors daug žmonių prasidėjus darganoms ja skundžiasi, verkšlena, kad aplink tamsu ir nyku.
Šiuo metų laiku moku džiaugtis tikriausiai todėl, kad pati esu gimusi lapkritį. Tą patį mėnesį gimė ir mano dukrelė Patricija.
Šeimos sukūrimas ir vaiko gimimas smarkiai pakeitė mano gyvenimą. Jaučiuosi įprasminusi būtį. Iki tol dienos tiesiog bėgdavo ir prabėgdavo, o dabar man atrodo, jog kiekvieną minutę gyvenu prasmingai.
Laukdamasi dukrelės dažnai svarstydavau, ar sugebėsiu būti motina, ar pavyks susitvarkyti su man skirta priederme. Patricijos atėjimas į šį pasaulį akimirksniu išsklaidė visas abejones.
Matydama, kaip auga mažylė, jaučiuosi tvirta, atsakinga ir neapsakomai laiminga.
Džiaugiuosi Patricijos šypsena, krykštavimu, žvilgsniu ir bet kokiu jos judesiu. Tai suteikia daugiau šviesos nei saulė.
Per Patricijos krikštynas žaidėme žaidimą – visi spėliojo, kuo ji galėtų būti užaugusi. Išgirdome įvairių minčių ir linkėjimų.
Daugelis šventės dalyvių linkėjo, kad Patricija taptų dainininke. Nežinia, ar ji seks mano pėdomis, bet žinau, jog jos gyvenimas bus neatsiejamas nuo muzikos, kultūros, meno.
Jau dabar su dukrele lankome mažylių ugdymo mokyklėlę. Jaučiu, kad Patricija mėgsta muziką, mėgina pagal ją judėti.
Persikėlusi gyventi į Klaipėdą labai pamėgau jūrą. Kai laukiausi Patricijos, dažnai vaikščiodavau pakrante, žvelgdavau į tolį ir klausydavausi bangų mūšos.
Būdavo dienų, kai būdama nėščia pajūriu nueidavau kelis kilometrus. Tikriausiai todėl, kad tarp mūsų labai stiprus ryšys, dukrelė taip pat pamilo jūrą. Jos ošimas vaiką tarsi užliūliuoja. Prie jūros ji nurimsta, greičiau užmiega.
Ruošiuosi turėti didelę ir gražią šeimą. Nors sakoma, kad mes planuojame, o Dievas vairuoja, tikiuosi, jog mano svajonė turėti daug vaikų išsipildys.
