Rudenį savo vedamoje LNK laidoje „Padėkime augti” L.Imbrasienė atskleidė, kokį nelengvą kelią jai teko nueiti, kad galėtų po širdimi pajusti spurdančią naują gyvybę. Su savo laidos žiūrovais ji pasidalijo ir džiugia žinia apie dukros gimimą, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Dar ir dabar vakarais, kai pasiguldau mergytę šalia savęs, negaliu užmerkti akių, negaliu patikėti, kad tai įvyko, kad šis mažas stebuklas jau mūsų namuose”, – emocingai kalbėjo L.Imbrasienė apie savo dukterį Saulę Sofiją.
Negalėjo susilaukti kūdikio
Dar praėjusių metų pabaigoje L.Imbrasienė atvirai prašneko ne tik apie savo antrąjį nėštumą, bet ir apie tai, kad nesisekė pastoti natūraliu būdu.
„Su sūnumi Mantu buvo viskas paprasta. Suplanavome ir jis atėjo į šį pasaulį. O su antruoju nėštumu – niekaip. Ko tik neišbandėme, jau buvome beprarandą viltį”, – laidoje „Padėkime augti” tuomet atvirai pasakojo Laura.
Negalėdama pastoti moteris ryžosi ne vienai operacijai, vis tikėdamasi, kad kiekviena jų bus paskutinė. Galiausiai šeimai teko pripažinti, kad dirbtinis apvaisinimas – vienintelė išeitis norint susilaukti antro vaiko.
Moteris atvirai apie tai prabilo norėdama išsklaidyti mitą, kad susilaukti vaiko tokiu būdu – gėda. Ji nebijojo būti pasmerkta. Priešingai, troško paraginti ir kitas kūdikio negalinčias susilaukti poras siekti savo svajonės.
„Kalbėjimas ir dalijimasis patirtimi atveria ne vienas duris moterų svajonėms susilaukti vaiko”, – tvirtino laidos vedėja.
Bijojo iš anksto džiaugtis
Laukdamasi dukters moteris nedrįso džiaugtis. Ji prisipažino visas geras emocijas taupiusi akimirkai, kai pagaliau paims savo kūdikį ant rankų.
„Aš ir draugėms sakau: ką tas vaikas mano, kur jis papuolė. Negaliu iškęsti jos nelietusi, nemylavusi. Kaip beprotiškai man norisi būti su ja. Gal todėl, kad kai turėjau ją pilvelyje, tas emocijas kaupiau, kaupiau. O kai jos sprogo, visas jas dedu į tą mažą vaikiuką”, – šypsojosi Laura.
L.Imbrasienė nerimavo, kaip seksis auginti Saulę Sofiją. Juk sūnaus Manto ji susilaukė prieš dešimt metų. Antras nėštumas dėl šios pertraukos jai atrodė tarsi pirmas – viskas lyg nauja ir nepatirta. Tačiau vos gimus dukrai moteris įsitikino, kad reikalingi įgūdžiai niekur neprapuolė, o kai kurie dalykai dabar atrodo paprastesni.
„Dabar yra daug lengviau. Mano vyras kitaip žiūri į vaiką, gal jis subrendo ir nebe taip bijo. Nors yra pasakęs: nepalik man jos, mano rankos už ją didesnės, aš negaliu jos paimti”, – laidoje „Padėkime augti” pasakojo Laura.
Sūnus didžiuojasi seserimi
L.Imbrasienės pirmagimis taip pat laukė šeimos pagausėjimo. Praėjusių metų Kalėdos buvo pirmosios, kai Manto norų sąraše nebuvo brolio arba sesers. Dabar berniukas kuo galėdamas padeda savo mamai.
„Vaikas juk nemoka apsimesti. Jis natūraliai džiaugiasi ir didžiuojasi sesute. Pirmą dieną mokykloje pasigyrė: „Aš turiu sesę.” O paskui grįžęs klausė: „Ar aš galėjau pasakyti?” Atsakiau jam, kad viskas gerai”, – juokėsi laidos vedėja.
Dvigubą vardą Saulei Sofijai rinko visa šeima.
„Vardas Saulė savaime atėjo, nes mažylė, kai tik ligoninėje pirmą kartą paėmiau ant rankų, nevalingai nusišypsojo. Ji ir atrodė kaip maža saulytė. Tėtis pritarė, kad vardas Saulė tinka, jo lūpose tas vardas gražiai nuskambėjo.
Sofija – šventas vardas. Sukūrėme derinį – šviesos ir išminties. Galbūt ką nors galime tuo vardu užprogramuoti”, – vylėsi Laura.
Auginti padės ir laida
Laidą „Padėkime augti” L.Imbrasienė vedė per visą nėštumą. Šio darbo ji neatsisakė ir pagimdžiusi.
„Nėštumas – ne liga. Televizijoje nedirbu fizinio darbo, jis iš manęs neatima daug jėgų, todėl manau, kad dirbsiu tol, kol pati jausiuosi gerai”, – portalui lrytas.lt anksčiau buvo sakiusi L.Imbrasienė.
Dabar, kai jau sūpuoja mažylę ant rankų, daugelį atsakymų, susijusių su jos auginimu, moteris galės rasti kartu su laidoje patarimus žarstančiais specialistais.
Tėvai turi mokytis
L.Imbrasienė tvirtina, kad dar augindama sūnų suprato, jog vaikai – didžiausias gyvenimo džiaugsmas.
„Gera dalytis ir reikia tai daryti, nes tada galime padėti vieni kitiems – padėti augti”, – portalui lrytas.lt teigė ji.
Moteris sako, kad pasaulį išvydę kūdikiai – lyg daigeliai, kuriems augti padeda begalinė meilė ir nuolatinis rūpinimasis.
„Mes, tėvai, turime būti lankstūs, gebantys greitai reaguoti ir mokytis kartu. Juk tik taip žengdami šalia vaikų, norėdami tobulėti užauginsime nuostabiai žydintį ir kvepiantį sodą”, – jausmingai kalbėjo L.Imbrasienė.