Pusę pokalbio Adelė smalsiai žiūri į diktofoną. Pusę – saldžiai miega Veronikos glėbyje. O tada prabunda ir vis keliauja – iš Donato į Veronikos rankas ir atgal. To žodžiais nenupasakosi, bet akivaizdu nuo pirmų minučių – šie jauni žmonės negali atsidžiaugti tuo, kas šiuo metu vyksta jų gyvenime, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Stilius“.
Keleri metai draugystės, tada pernai pavasarį pasklidusi žinia apie šokėjos Veronikos nėštumą ir sužadėtuves, rugsėjį – vestuvės, kurias pora slėpė nuo smalsių akių. Visa tai – be didesnių komentarų. Scenoje širdį išsiplėšti sugebantis dainininkas jau ne pirmus metus moka kietai sučiaupti lūpas, kai kalba pasisuka apie asmeninį gyvenimą.
Tačiau šiandien jie – atviri ir kartu su dukrele besišypsantys „Stiliaus“ viršelyje. Donatas – hiperaktyvus, beriantis žodžius didžiuliu tempu, o Veronika – šilta, draugiška ir su neslepiamu susižavėjimu žvelgianti į vyrą. Donatas prieš pokalbį lėkė filmuoti vaizdo klipo, o po pokalbio ėjo repetuoti šį šeštadienį Šiaulių arenoje vyksiančio savo naujojo albumo „Norim dar“ pristatymo koncerto. Žodžiu, viskas kaip visada, nors kai kas akivaizdžiai pasikeitė – abu ant pirštų nešioja žiedus.
O gal iš tiesų nepasikeitė niekas? Kad vieną dieną su Veronika žengs prie altoriaus, Donatas žinojo jau tada, kai pora dar džiaugėsi pirmosiomis romantiškos draugystės savaitėmis. Šiandien „Stiliuje“ jie pasakoja dalykus, kurių dar nepasakojo niekam. Ir tai tikrai graži istorija.
– Kalbamės artėjant Valentino dienai. Kokia ji jūsų šeimai bus šįmet?
Donatas: Manęs tą vakarą dažniausiai nebūna namie. Ir šį kartą Valentino vakarą dainuosiu. Bet niekas netrukdo pasveikinti ryte.
Veronika: Bet ne man. (Juokiasi.) Šventės yra smagu, tai proga parodyti ypatingą dėmesį. Meilės niekada nebūna per daug.
– Pirmą kartą duodate interviu kaip susituokusi šeima. Kaip jus pakeitė santuoka ir gimusi dukra?
Donatas: Kai atsiranda kūdikis, moters didžioji dėmesio dalis tenka vaikui. Tai natūralu – motiniški instinktai. Bet pasikalbame atvirai, stengiamės surasti pusiausvyrą, laiko viskam. Sakyčiau, geriau išmokome panaudoti laiką.
Matau Veronikos pokyčius. Prieš tai mačiau gražią mergaitę, o dabar – subrendusią moterį.
Veronika: Donatas pradėjo jausti dar daugiau atsakomybės. Vaikas pakeitė grafiką, juk su mumis dabar – stebuklas, kuris visiškai nuo mūsų priklauso. Tai keičia ir charakterį – negali nuolat lėkti, skubėti, stengtis padaryti kuo daugiau.
Donatas nuostabiai bendrauja su dukrele. Jis nėra iš tų vyrų, kurie sako: „Kai vaikas paaugs, kai bus galima su juo pasikalbėti, tada aš ir užsiimsiu, o dabar tu stenkis.“ Jis visiškai pasiruošęs tėvystei. Tarsi jau būtų turėjęs šeimą ir vaikų. Nuo pirmos savaitės žinojo, ką ir kaip su dukra daryti.
Kai buvau nėščia, mūsų klausdavo – tai kaip jaučiatės, ar pasiruošę? Donatas sakydavo – taip, žinoma. Giliai širdyje galvodavau – taip taip, kurgi ne. Bet dabar matau, kad taip ir yra. Mane tai maloniai nustebino – jis toks jaunas vyras, bet tėvystę priėmė labai natūraliai. Jaučiu didžiulį jo palaikymą. Man nereikia raminti savęs, vaiko ir dar vyro.
– Vis dėlto Veronikos nėštumas daug kam buvo staigmena.
Donatas: Visai atvirai kalbant apie Adelės atsiradimą, – mums niekada nekilo mintis, kad reikėtų saugotis. Ji gimė ne dėl to, kad mes buvome neatsargūs. Mes tiesiog nebijojome susilaukti vaikų.
Veronika: Aš tikiu meile. Norėjau, kad viskas gimtų iš meilės, o ne iš planų – sukaupsime pinigų, pasistatysime namą, tada galėsime kažką galvoti. Nesakau, kad tai blogas modelis, bet man jis netinka.
Donatas: Tiesą sakant, aš mąstau ir apie tai, kokią žinią siunčiu savo publikai. Manau, turiu rodyti pavyzdį jauniems žmonėms. Jaunam žmogui nėra baisu ar senamadiška kurti šeimą – noriu tai pasakyti, nes dabar madinga kalbėti, kad jaunam reikia išsilakstyti.
Dėl to prieš metus pradėjau bendrauti su žmonėmis feisbuke. Ne tam, kad pareklamuočiau koncertą, o tam, kad galėčiau pasakyti šį tą rimto.
– Kas keliasi sūpuoti Adelės naktimis?
Daugiau skaitykite žurnale „Stilius“.
