Ketverius metus Oksana gyveno kelionėmis ir skrydžiais tarp Vilniaus ir kurio nors Rusijos miesto, kuriame žaidė jos mylimasis. Ji negalėjo planuoti nei darbų, nei laisvalaikio. Moteris juokėsi, kad net abonemento į sporto klubą neįsigydavo, mat nebuvo tikra, kur bus kitą savaitę.
Oksana paskui mylimąjį būtų važiavusi į bet kurį pasaulio kraštą. Tačiau neslepia – tai, kad jie grįžo į gimtąjį miestą, ją džiugina labiau.
Jau du mėnesius pora gyvena Vilniuje – D.Šemberas pasirašė sutartį su Vilniaus „Žalgirio“ klubu. Sportininkas džiaugiasi pirmosiomis treniruotėmis namuose.
„Dar nebuvo rungtynių, bet treniruotėse jaučiuosi nuostabiai. Vilniaus „Žalgiris“ – pati geriausia Lietuvos komanda. Tad ir mūsų tikslas vienas – laimėti viską, ką galime. Į kiekvieną treniruotę važiuoju lyg į šventę.
Man svarbiausia, kad turiu mėgstamą darbą ir galiu būti namuose. Nereikia skraidyti, būti toli nuo savo miesto ir artimųjų. Dėl to esu labai laimingas“, – sakė D.Šemberas.
Jis prisimena, kad žaisdamas Maskvoje po rytinės treniruotės net nesvajodavo apie grįžimą į namus – mat važiuoti judriame didmiestyje tekdavo apie tris valandas.
Deividas vis dar stebisi, kad Vilniuje tarp ryto ir vakaro treniruočių jis spėja grįžti į namus, papietauti ir net pailsėti – čia visai kitoks gyvenimo ritmas.
Gyvendamas Vilniuje D.Šemberas galės daugiau laiko praleisti su vienuolikmečiu sūnumi Gabrieliumi iš pirmosios santuokos. Vyras stengiasi sudominti sūnų įvairiais dalykais, puoselėti jųdviejų ryšį.
Sportininkas pasidžiaugė, kad sūnus mėgsta žaisti tenisą, nenulipa nuo riedlentės.
„Man patinka, kad vaikas domisi, yra paniręs į stilingą riedletininkų gyvenimą. Ar aš lipsiu ant riedlentės? Nemanau, bet kalbinu Gabrielių atsistoti ant snieglentės – kol kas nepavyko. Jis net per šalčius rinkosi riedlentę“, – šypsojosi futbolininkas.
Snieglentes Deividas ir Oksana pamėgo tik šią žiemą. Anksčiau vyras slidinėjo, o O.Zlatkovaitė į žiemos sportą pasinėrė pirmąkart.
* * *
Futbolininko mylimoji džiaugiasi dabar galėdama ramiai planuoti jųdviejų laiką, svarstyti, ką veiks kitą savaitę.
Moteris patikino, kad ir tuos ketverius metus prieš tai ji buvo ne mažiau laiminga. Kuri mergina nesimėgautų kelionėmis pas mylimąjį, skrydžiais į įvairius miestus, kultūros pažinimu, įdomiomis pažintimis?
Vos sužinojusi, kad gyvens Vilniuje, Oksana norėjo griebtis visko: eiti sportuoti, susirasti darbą, lankyti kokius nors kursus. Juk pagaliau ji gali daryti viską! Tačiau apšilusi kojas Vilniuje kur nors pulti strimgalviais neketina.
Juolab kad laukia vasara prie jūros – pora jau gegužę ketina įsikurti Kuršių nerijoje, Preiloje. Deividas, savaitgaliui į Vilnių kartais skrisdavęs net iš Rusijos, tik ranka numoja į tuos kelis šimtus kilometrų, skiriančius pajūrį nuo sostinės.
Anksčiau kriminalinės policijos tyrėja dirbusi Oksana neslepia, kad šis darbas – ne jai. Šioje sistemoje dirba jos vyresnioji sesuo, visą gyvenimą čia dirbo tėvas, tad tuomet mokyklą baigusiai merginai tarsi natūralu buvo studijuoti teisę.
Tačiau dabar, kai turėjo laiko ieškoti savęs, pastebėjo, kad širdis linksta į meniškus dalykus. Būdama Lietuvoje Oksana mielai prisideda ir prie labdaros projektų. Deividas visada palaiko ir giria tokią mylimosios veiklą.
Oksana girdėjo kalbų, kad visos neturinčios ką veikti ponios imasi labdaros. Tačiau jei nors vieną žmogų savo pavyzdžiu paskatins imtis gerų darbų, pasak Oksanos, būsianti laiminga, o kiti tegul šneka, ką nori.
Labdaros, mažųjų lankymo ligoninėse ar vaikų namuose ji nesikratė ir tuomet, kai dar nepažinojo Deivido. Anksčiau, kai sukosi pramogų versle, moteris irgi nuoširdžiai prisidėdavo prie gerų darbų.
„Kai sėdi ant kilimo ir juokiesi su vaikais, apima labai geras jausmas. Turi pinigų ir neturi ką veikti? Tegul tik visi, neturintys ką veikti, imasi gražių darbų – pasveikinsiu kiekvieną, taip pasielgusį.
Juolab kad turtų tam nereikia – tegul bent kas antras žmogus per Kaziuko mugę nueina į vaikų onkologijos ligoninę ir nusiperka vaiko rankdarbį. Pamatyti tas spindinčias vaikų akis – geriausia dovana“, – sakė O.Zlatkovaitė.
Poros namuose durimis netrankoma ir lėkštės nedaužomos. Oksana juokiasi, kad didžiausi jųdviejų konfliktai – dėl ilgai skaitomų knygų, neuždarytų durų ar kitokių buities smulkmenų.
„Abu esame ramūs, šiek tiek flegmatikai. Galime visą vakarą būti dviese namuose ir jaustis puikiai. Nesijaučiame blogai net tada, kai tylime“, – sakė moteris.
„Mums gera kartu ir kalbėti, ir tylėti. Gyvename be pykčių“, – pridūrė Deividas.
* * *
Vilnius mylimiesiems – savas miestas. Visas geras ir blogas vietas čia juodu žino kaip savo penkis pirštus. Kai turi laiko, pora mėgsta apsilankyti restoranuose, kavinėse.
„Oksana mėgsta kartais su draugėmis pašokti naktiniuose klubuose. Ją palydžiu, vėliau parvežu, bet pats mieliau laiką leidžiu namuose“, – kalbėjo D.Šemberas.
Porai patinka į namus pasikviesti svečių. Savo aplinkoje su artimiausiais draugais jie jaučiasi geriausiai. Tiesa, gaminti Oksana nemėgsta, todėl džiaugiasi, kai jos virtuvėje sukiojasi užsukę draugai.
„Kaip menininkas gali gaminti? – juokėsi Deividas. – Tačiau kai reikia, kai atvažiuoja draugų, Oksana paruošia užkandžių – būna labai skanu ir visi ją giria. Net ir aš šiek tiek gaminu.“
