Viskas čia kitaip dar nepradarius durų. Žavi ilgus metus buvusi tamsi ir tuščia senamiesčio erdvė, dabar šviečianti baltumu ir pasitinkanti čiauškančiu šurmuliu. Jums teks užsimauti plastikinius antbačius – juk žengiate į vaikų pasaulį. Dingteli mintis, kad tai primena ligoninę, tačiau restoranas – džiaugsmu ir jaukumu dvelkianti vieta.
Vaikai čia iš karto puola žaisti, palikę tėvus dairytis stalelio. Žaislų lyg ir nedaug, bet visi jie – rinktiniai, nes Laura įsitikinusi, kad viskas vaikus turi lavinti. „KukuMuku“ atidžiai parenkamos ir knygelės – daugelį jų pati šeimininkė yra perskaičiusi.
Kaip ir ką daryti, jai pasufleruoja pačios vaikai – penkiametis Augustas ir trejų metų Kamilė.
Virtuvės kampelis, mašinėlių zona, 3D lego kambarys, sūpynės, biblioteka – čia vaikai gali saugiai ir smagiai leisti laiką, o tėvai atsipūsti. Gal net sutvirtinti ryšį. Pavyzdžiui, vyresni vaikai mielai su tėvais žaidžia stalo futbolą – tam įrengtas atskiras kambarys.
Vaikais užsiima čia dirbanti animatorė, vaikų švelniai praminta ir pamilta Fėja.
Viską Laura sukūrė taip, kad yra miela, malonu, tačiau neapima saldoko sentimentalumo jausmas.
Kaip juokauja pati šeimininkė, ji – už sveiką protą. Juo vadovaudamasi pati nenukrypo į kraštutinumus augindama savo vaikus, tokį sveiką požiūrį išreiškė ir kurdama „KukuMuku“.
Laura į gyvenimą išsinešė puikų užtaisą – Palangoje jos tėvai jau kelis dešimtmečius užsiima restoranų verslu. Šiuo metu veikia restoranas ir viešbutis „Kerpė“.
„Mano tėvelius pajūryje žino, kaip ir tai, kad jų įkurtuose restoranuose visuomet galima gauti sveiko ir skanaus maisto“, – sakė moteris.
Jai ir broliui nuo mažens buvo diegiami sveikos mitybos priesakai – tokio maitinimosi idėja jai nėra naujiena kaip daugeliui žmonių, tik neseniai ją atradusių.
Būtent dėl to L.Normantienė nenorėjo įkurti savo restorano kuriame nors dideliame prekybos centre. Ten, anot jos, svečius reikėtų aptarnauti greitai, o sveikų, specialiai svečiui paruoštų patiekalų mikliai nepatieksi.
Kaip dirbama „KukuMuku“, išdėstyta vos atsivertus valgiaraštį, surašyta net tai, iš kokių tiekėjų, kuriuos Laura atidžiai rinkosi, perkami produktai.
Sudarytas valgiaraštis net patiems mažiausiems – mažyliams iki šešių mėnesių siūlomos daržovių tyrelės, jau galintiems ragauti mėsos – košės su ja.
Išskirtinis dėmesys – alergiškiems vaikams, dėl jų restorane yra net atskiri indai, kuriuose gaminamas maistas, kad tik nesukeltų šoko organizmui.
Nenuskriausti ir suaugusieji – vyrai čia nesibodi valgyti verslo pietų, atvažiuoja į „KukuMuku“ iš biurų per pietų pertrauką pasimatyti su savo šeima.
Laura apgalvojusi viską iki mažiausių smulkmenų – čia nesudėtinga privažiuoti su vežimėliu, patogiai jausis tėvai, norintys pervystyti kūdikį, ar jį krūtimi pamaitinti turinti mama. Apgalvotas net toks momentas: atkreipti į žaidimus panirusio vaiko dėmesį labai sudėtinga, o juk reikia išklausti, ko jis norėtų užsisakyti. Tad padavėjai atneša valgiaraštį, supakuotą tarsi žaislą į dėžutę. O joje – iš gintaro gabalėlių sudėliotas kaleidoskopas, pieštukai, lipdukai ir kitos smulkmenos – bent penkias minutes tikrai yra kuo užsiimti.
Vyresnės kartos žmonės, jau užauginę vaikus, greičiausiai paklaustų: o ko iš viso su vaiku, ypač kūdikiu, eiti į restoraną?
Lauros toks klausimas nestebina ir ji turi atsakymą. Tiesiog mama, būnanti su vaiku 24 valandas per parą, nori ir privalo atsikvėpti.
„Kitaip stogas pradeda važiuoti, – sako ji. – Jei išsiruoši pasivaikščioti, dažnai prireikia vietos, kur galėtum vaiką pamaitinti, atsipūsti, todėl ir sugalvojau sukurti „KukuMuku“ pasaulį.“
Kas padeda pačiai Laurai? Ją labai palaiko vyras Edgaras. Be to, moteris ir pati rūpinasi savo gera nuotaika. Kasdien septintą valandą ryto ji jau treniruojasi sporto klube ar bėgioja miške prie namų. Ta ramybės valanda jai labai svarbi – pakrauna visai dienai.
Laura įsitikinusi, kad šeimos gerovės pagrindas – optimizmas.
„Moteriai visuomet reikia stengtis. Mylėk save. Jei mylėsi – turėsi energijos, būsi rami, gera, nepikta“, – įsitikinusi Laura.
Toks nusiteikimas jai padeda ir versle, kurį pati ir sugalvojo. Baigusi teisę ir pasimokiusi ekonomikos, ji kurį laiką dirbo prokuratūroje. Tačiau visuomet kirbėjo mintis, kad reikia ko nors savo, kur nebūtų pririšta prie vietos ir darbo valandų. O gaminti jai visuomet patiko – draugai neduodavo ramybės klausimais, kada ji įsteigs restoraną. Štai taip ir nutiko, kad nuėjo tėvų pėdomis.
Laura, pradėjusi bet kokį projektą, pasineria į jį šimtu procentų. Ji turi sužinoti viską net pasaulio kontekste. Taip ji statė namą, rengė savo vestuves, taip kūrė „KukuMuku“.
Pavyzdžiui, perskaičius knygą „Prancūzų vaikai valgo viską“, galutinai pasitvirtino jos nuostata, kad iš tiesų vaikai valgo viską, tik reikia netingėti su daug kuo juos supažindinti.
Mažylis taip pat gali valgyti mandagiai, tereikia kantrybės mokytis stalo kultūros ir, žinoma, gražiai jį padengti.
Tai lyg gyvenimo teatras, kuris teikia gerų emocijų. O „KukuMuku“ įkurtas ir tikras teatras – jau pastatyti du spektakliai, čia gastrolių atvyksta sostinės, Panevėžio teatro aktoriai, bus svečių ir iš Danijos bei Vokietijos.
Scenoje taip pat vyksta kūrybinės dirbtuvės, edukacinės programėlės, vaikai šoka specialiai jiems skirtoje diskotekoje „Mini Disco“.
Žodžiu, naujas koziris mažajam – „jei būsi geras, eisim į „KukuMuku“ – jau veikia.
„KukuMuku“ turi savo konditerijos skyrių, kuriame galima įsigyti pagal senus receptus kurtų gardumynų, kuriuos galima ragauti vietoje ar iš anksto užsisakyti šventei namuose. Juos ruošia ir pati Laura. Motinos dienos proga ji siūlo išsikepti šventinį Mamos pyragą.
* Tešlai reikės:
225 g miltų (viena stiklinė su kaupu)
125 g sviesto
25 g cukraus
3 kiaušinių trynių
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
* Varškės įdarui reikės:
300 g varškės
50 g sviesto
50 g cukraus pudros
šiek tiek vanilinio cukraus
20 g vanilinio pudingo (pusė pakelio)
1 kiaušinio
* Papuošti reikės:
100 g persikų, apelsinų ar abrikosų uogienės
3 didelių raudonų obuolių
* Eiga:
Sviestas, tryniai ir cukraus pudra ištrinami. Išsijoti miltai sumaišomi su kepimo milteliais ir druska. Viskas išminkoma ir pusvalandžiui padedama į šaldytuvą.
Po to tešla iškočiojama, įklojama į kepimo skardą ir 10–15 min. kepama 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol gražiai pagels. Tuomet sudedamas varškės įdaras ir toliau kepama 30–40 min.
Įdarui varškė, cukrus, kiaušinis, vanilinis pudingas ir pašildytas sviestas išplakama iki vientisos masės.
Iškepęs pyragas aptepamas persikų ar kita uogiene. Obuoliai pjaustomi plonomis skiltelėmis. Kad nepatamsėtų, juos reikia trumpam pamerkti į karštą cukraus sirupą (stiklinė vandens, tiek pat cukraus ir ant šaukštelio galo (apie 2 g) citrinų rūgšties). Iš obuolių skiltelių formuojamos gėlės.