Deividas – šokėjas, įvairių televizijos projektų dalyvis, kartu su kolege Karina Jeremian-Daniškeviče dirba šokių studijoje „Soul Lounge“.
Jo brolis Donatas su pramogų verslu neturi nieko bendra – pluša tarptautinėje kompanijoje „CSC Telecom“ projektų koordinatoriumi.
Tačiau, nors ir be galo skirtingi, iš Anykščių kilę broliai tikina, kad jie vienas kitą visuomet palaiko ir užstoja.
– Ar randate laiko susitikti?
Deividas: Nuolat bendraujame. Jei kas nors atsitiktų, tikrai pirmiausia skambinčiau broliui.
Donatas: Užimtumas nėra kliūtis. Gyvename netoliese, tad kai norime, susitinkame, pasikalbame ar susigalvojame įdomios veiklos.
– Kokie bendri pomėgiai jus suartina?
Donatas: Abu esame aktyvūs ir šiuo klausimu sutariame. Mėgstame važinėtis dviračiais, čiuožti snieglente, žvejoti, dabar į mūsų pomėgius įtrauktas ir baseinas. Man patinka, kai brolis ruošia valgį, o aš valgydamas puikiai vertinu jo kulinarinius sugebėjimus.
Smagu kartu su Deividu pakristi ant sofos pažiūrėti sporto rungtynių.
– Kokiomis charakterio savybėmis judu skiriatės?
Deividas: Brolis visada ryžtingas ir objektyvus, turi tvirtą nuomonę, saikingą, tačiau labai gerą humoro jausmą. Greičiau priima tam tikrus sprendimus. Donatas turi daugiau gabumų sportui – krepšiniui, futbolui.
Aš esu gimęs po Svarstyklių ženklu, mano nuomonę labai greitai galima pakeisti, dažnai dvejoju. Esu meno žmogus, man patinka kurti, dirbu darbą, kuris susijęs su menine veikla ir ši savybė netrukdo.
Donatas: Tačiau drauge esame ir labai panašūs – abu azartiški, mėgstame gyvenimo pasiųstus iššūkius, jei jų nėra – atrandame.
– Kokios brolio savybės jus labiausiai erzina, o kokios patinka?
Deividas: Kai Donatas būna blogai nusiteikęs, tampa per daug uždaras, labai sunku jį prakalbinti. Sunku išpešti linksmesnį žodį ar brolišką patarimą.
Patinka, kad jis užsispyręs, visada pasiekia užsibrėžtą tikslą.
Donatas: Labai erzina Deivido nuolatiniai svarstymai, ieškojimai, nesugebėjimas apsispręsti. Kai gyvendavome kartu Anykščiuose, erzino tai, kad jis didelis pedantas.
Patinka entuziazmas, kulinariniai sugebėjimai. Jei Deividas imasi darbo, viską padaro maksimaliai ir be priekaištų.
Brolis niekada nebus vidutiniokas – arba puikiai, arba nieko.
– Ar jautėte kada nors konkurenciją su broliu?
Deividas: Su draugais labiau konkuruoju nei su broliu. Su Donatu nesusikerta keliai, kad būtų galima varžytis. Mes dirbame skirtinguose darbuose, tad konkurencijos nejaučiame. Abu vienas kitam greičiau visada padedame tobulėti ar siekti tikslų.
Donatas: Kai buvome jaunesni, buvo broliška konkurencija. Varžydavomės tiek moksluose, tiek sporte. Vėliau supratome, kad komandoje būti kur kas geriau, tad kovojame vienas už kitą.
– Broliai nebūtų tikri broliai, jei nebūtų kada nors susimušę.
Deividas: Vaikystėje tikrai susimušdavome. Tačiau dabar jau nepamenu, kada buvome susipykę, stengiamės rasti kompromisą, o jei ir susipykstame, galų gale vis tiek kažkuris nusileidžia.
Donatas: Kai gyvenome kartu, norėdavome išsiaiškinti, kuris mūsų stipresnis, susigrumdavome, bet nerimtai. Dabar, jei nesutampa nuomonės, pasiginčijame, tačiau viskas baigiasi taikiai.
– Ar ką nors vaikystėje vienas kitam esate iškrėtę, ką atsimintumėte ir dabar?
Deividas: Esame daugiau kitiems iškrėtę nei vienas kitam. Atsimenu, kai kartu su broliu prie Anykščių nedidelės upės, giliai miške, prie bebrų užtvankos statėme namelį medyje.
– O kaip bendri žaisliniai automobiliukai? Ar pasidalydavote žaislais?
Deividas: Tėvai abiem pirkdavo tą patį. Kai buvome mažesni, mano drabužiai likdavo broliui, dabar jau Donatas už mane aukštesnis.
Jei turimos žaislinės mašinėlės būdavo skirtingų modelių ar spalvų, brolis leisdavo išsirinkti man pirmam.
Donatas: Tikrai pasidalydavome ir nekildavo jokių pykčių. Atsimenu, kai abu norėjome žaisti kompiuterinius žaidimus, buvome pasiskirstę laiką ir skaičiuodavome minutes.
– Ar įsivaizduojate, ko negalėtumėte atleisti broliui?
Deividas: Broliškos išdavystės. Žinoma, nelygu, ar didelė išdavystė. Jei labai pakenktų man, žinoma, supykčiau, bet laikui bėgant atleisčiau.
Donatas: Jei suraižytų mano automobilį raktu ir tai padarytų tyčia, na, tikrai užsirūstinčiau. O jei dar nuviliotų mano draugę... Tačiau vis tiek pykčio nelaikyčiau visą gyvenimą, broliai yra broliai.
– Ar kuris nors buvote savo tėvų numylėtinis?
Deividas: Abu vienodai buvome ir esame mylimi. Esame dėkingi tėvams, kad įskiepijo daug gerų vertybių. Visada vienas kitą užstosime iki galo.
Donatas: Tėvai dėmesį skirstė po lygiai. Jeigu kuo nors palepindavo Deividą, tikrai neužmiršdavo ir manęs. Augome geroje dirvoje.
– Ką ateityje dar norėtumėte nuveikti kartu?
Donatas: Pirmiausia reikėtų kartu nuvažiuoti pažvejoti, vėliau išvykti į kelionę. Šiuo metu darbai truputį trukdo mūsų norams. Treniruojamės baseine, norime sudalyvauti šuolio į vandenį mėgėjų varžybose.
