Jurgis Didžiulis, muzikantas, dviejų vaikų tėtis: „Nuo reklamos“
Mūsų vaikai pernelyg dažnai tampa reklamos kampanijų, rinkodaros akcijų tiksline auditorija. Vaikai labai lengvai reaguoja į spalvas, primityviausius emocijų dirgiklius. Tuo stengiamasi pasinaudoti – linksmomis dainelėmis, spalvingais popierėliais mėginama įpiršti prastą maistą ir kitus nenaudingus dalykus. Pasinaudojant vaikų naivumu ir nepatyrimu jie padaromi nesąmoningais vartotojais, veikiančiais pagal rinkodarinius kodus. Norėčiau apginti vaikus nuo reklamos, kuri neatsakingai „groja“ jų emocijomis.
Linas Samėnas, virtuvės meistras, vienas žinomiausių Lietuvos virėjų, augina sūnų: „Nuo įpročio valgyti nekokybišką maistą“
Vaikus norėčiau apsaugoti nuo nekokybiško ir negyvo maisto, įvairių pusfabrikačių ir nesveikų užkandžių. Žinoma, paragauti galima visko, tačiau aš pasisakau už gyvą maistą – žuvį, mėsą, salotas, daržoves. Suprantu, kad 21-ajame amžiuje visiškai apsaugoti beveik neįmanoma, tačiau stengtis verta. Viskas prasideda nuo tėvų. Mūsų šeima valgo tai, ką pagamina žmona – tradicinį 20a. maistą: mėsą, daržoves, mamos su meile iškeptus blynus.
Jei tingėdami gaminti tėvai perka tik pusfabrikačius, taip maitintis įpranta ir vaikai. Pastebiu ir tokią tendenciją, kad gyventi į Vilnių iš kaimo atvykusiems žmonėms, gaminti namuose tarsi „ne lygis“. Tad vaikai nebemato, kaip gimsta maistas, kokie produktai dedami į sriubą, kaip atrodo tam tikros daržovės. O juk stebint, ką gamina mama, kokius produktus naudoja tėtis, vaikui ta informacija „įsirašytų“ ir iš vaikystės jis prisimintų ne tik Fri bulves su kečupu.
Jurgita Smiltė Jasiulionė, Vaikų linijos psichologė, savanorių mokytoja, dviejų vaikų mama: „Nuo nebendravimo“
Vaikus reikia ginti nuo nebendravimo. Pastebiu, kad mes, suaugę, labai mažai bendraujam su vaikais. Norisi, kad atsirastų kuo daugiau galimybių tėvams būti su vaikais, kurti pozityvų ryšį ir negalvoti, kad tik pačiais pirmaisiais metais vaikui reikia skirti daug dėmesio. Ryšys su suaugusiais labai svarbus visą vaiko raidos laikotarpį, o jo stoka lemia daugelį vaiko gyvenime iškylančių problemų.
Bendraujant su vaiku reikia atsižvelgti į jo poreikius ir pomėgius bei į tėvų galimybes. Labai efektyvus gali būti ir laikas leidžiamas drauge su vaiku ruošiant kasdienį maistą, juk tuo metu atsiranda proga pasikalbėti, kaip praėjo diena, kaip vaikas jaučiasi, ką jis veikia su savo draugais. Toks paprastas bendravimas yra pats nuostabiausias dalykas.
Svarbu, kad planuodami laiką, tėvai galvotų ne tik apie savo norus, bet ir atsižvelgtų į vaiko poreikius: jei atžala aktyvi, smagiausia yra pabūti lauke, veikti kažką dinamiško. Kiti vaikai, priešingai, labai nori su tėvais ramiai pažaisti, kviečia juos, prašo. Rasti 20-30min. žaidimui su vaiku yra labai didelė dovana jam. Svarbu, kad laikas drauge mažajam teiktų džiaugsmą ir tėvai tam visiškai atsiduotų, o ne viena akimi žiūrėtų televizorių. Bendraujant svarbiausia būti čia ir dabar, matyti, klausyti vaiko.
Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, dviejų vaikų tėtis: „Nuo vaikams nepritaikyto turinio“
Yra žmonių, kurie mėgsta kurti baubus, technologijos kartais taip pat įvardijamos kaip vienas tų baubų. Tačiau, kaip ir daugelis dalykų, jos gali būti ir labai naudingos, o nejaučiant saiko, tapti tuščiu laiko švaistymu. Turbūt visi esame pastebėję, kad, norėdami nuraminti vaikus, tėvai jiems pakiša mobilųjį telefoną. Gaila, kad ne visi prieš tai pasirūpina tinkamu turiniu.
Technologijų gamintojai pastebi tokius dalykus, štai pvz. mūsų naujajame telefone yra įdiegta speciali vaiko aplinka, kuri ne tik neleidžia pasiekti suaugusiems skirto turinio, bet ir plečia vaiko pažintinius gebėjimus. Manau, tokio turinio tik daugės. Esu girdėjęs, kad lietuviai jau taip pat kuria edukacines programėles vaikams. Ar galite sugalvoti geresnį būdą vaiką mokyti užsienio kalbų ar matematikos nei per žaidimus? Telefonai tam puikia tinka – čia plačios vizualizavimo ir įgarsinimo galimybės. Tad mokytis gali net ikimokyklinukai.
Gyvename globaliame pasaulyje, kur konkuruojame savo žiniomis, tad technologijas vaikai turi pažinti nuo mažens. Mes, tėvai, privalome padaryti taip, kad jos būtų maksimaliai išnaudojamos visapusiškam vaikų lavinimui tiek laisvalaikiu, tiek mokykloje.
Eglė Grėbliauskaitė – Tursienė, tapytoja, modelis, keturių vaikų mama: „Nuo stereotipų ir primestų madų“
Labiausiai vaikams linkėčiau atrasti save ir būti savimi, gyventi drąsiai ir atvira širdimi. Aplinka labai aktyviai bruka šabloną, ką reiškia būti sėkmingu, kaip gyventi yra teisinga ir tokiu būdu sutrukdo pasirinkti savą kelią. Nuo mažens primetamos mados, stereotipai, įvairūs reikalavimai. Norėdami būti priimti ir mylimi, vaikai ima tarnauti tam, ko iš jų tikimasi, ir pamiršta tai, ko patys iš tiesų nori, kas jiems teikia laimę.
Mano manymu, suaugusieji turėtų mažiau piršti savo nuomonę ir atsisakyti vertinimu paremto bendravimo: „Nupašei piešinį? Oi, koks gražus! O ar tikrai jau pabaigei? Čia gal pataisyk, gal ne visai gražu ir pan.“ Daugeliu atveju tie vertinimai tikrai nebūtini, verčiau reikia padrąsinti jauną žmogų eiti savo keliu, o ne projektuoti į vaiką tėvų lūkesčius. Aš labiausiai skatinčiau savivertės suvokimą, meilę ir pagarbą sau ir aplinkai, kritinį mąstymą. Tada vaikas sugeba nenuklysti, apsaugoti pats save.
