Buvęs krepšininkas atskleidė savo nuogąstavimus apie augančią naująją krepšinio kartą. Anot jo, auginti vaikus ir net ugdyti naujas krepšinio žvaigždes trukdo kompiuteriai ir išmanieji telefonai.
Š.Marčiulionis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Viskas bus gerai“ pasakojo, kad jo mokyklos laikais kompiuterinės klasės buvo prabanga, o dabar priešingai – tenka nuo kompiuterių bėgti.
„Dabar mes slepiame kompiuterius. Treneriai surenka iš vaikų visą elektroniką. Juk būna ir varžybos, reikia išsimiegoti. Visas tas informacijos srautas – noras save viešinti, bendravimas internetu – kartais to per daug“, – dėl socialinių tinklų populiarumo nuogąstavo krepšinio legenda. Jo manymu, visur pasiekiamas internetas trukdo vaikams žaisti krepšinį ir siekti sėkmės.
Š.Marčiulionis ne visai ramus ir dėl savo vaikų ateities. Buvęs krepšininkas, auginantis sūnų Augustą (12 m.) ir jaunėlę Urtę (8 m.), atskleidė, kad jo atžalos nėra abejingos sportui, tačiau ne viskas einasi kaip per sviestą: „Augustui šis krepšinio sezonas buvo gana sėkmingas, jis žaidė net dviejose amžiaus grupėse ir tapo Lietuvos čempionu. Bet vis tiek visi tie mygtukai, elektronika ir trumpesnio kelio ieškojimas mane veda iš proto.“ Vyro nuomone, technologijų naudojimas kasdienybėje tikrai nepadeda siekti tikslų.
Š.Marčiulionis pasakojo, kad su jaunėle Urte kol kas daug paprasčiau, mat ji išties yra sportiška, be to, jai viskas dar tik prieš akis. „Ji stipri pagal savo amžių, kartais Augustui ir ranką nulenkia“, – juokėsi buvęs sportininkas.
Savo vaikystės laikus Š.Marčiulionis prisimena kiek kitokius nei savo vaikų. Įdomu, kad sporto dvasia jis užsikrėtė savo sesers dėka: „Mane jaunystėje sesuo tampė: vis įtraukdavo žaisti kvadratą kieme – per prievartą. Vėliau žaidžiau tenisą, o krepšinį pats atradau. Iš pradžių žaidžiau iš reikalo, paskui patiko, o dar vėliau kaimynams nedaviau ramybės su tuo kamuolio bumbsėjimu.“
Labiausiai Š.Marčiulionis jaunimui linkėjo atsispirti vartoti įvairiausią chemiją.
O auklėti vaikus daugybę gyvenimiškos patirties sukaupęs Š.Marčiulionis siūlė paprastai: ne diržu, o fiziniais pratimais: „Mūsų priemonės yra atsispaudimai, atsilenkimai. Nuobaudos tegul būna prasmingos. Juk ateityje gyvenime prireiks kantrybės.“
Ką garsusis krepšininkas jaunystėje pats padarė ne taip?
„Anksčiau maniau, kad nereikia atsisukti atgal ir džiaugtis – reikia tiesiog eiti į priekį. Maniau, kad kada nors spėsiu. O dabar – atsisuki ir nebemoki džiaugtis. Taigi neaišku, kas geriau“, – juokėsi Š.Marčiulionis.
Jis niekada nekaupė nei įrašų, nei knygų, kuriose įamžintos jo karjeros akimirkos, o ir tai neišėjo į naudą: „Mano vaikams dabar neįdomu, kaip tėvas žaidė. Aš pats niekada neskaičiavau savo nuopelnų, o dabar, kai reikia susirasti, prisiminti, koks tada buvau, sunku. Tad reikia bandyti derinti ne tik pareigą ir atsakomybę, bet ir tam tikromis akimirkomis visais malonumais ir įvertinimais pasidalyti su aplinkiniais.“
