Dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir muzikės Tatjanos Rinkevičienės vyresnioji duktė pianistė Rūta atvira: pasiruošimas vestuvėms jau baigtas, lieka tik būti pakilios laukimo nuotaikos ir mėgautis paskutinėmis savaitėmis, kai yra netekėjusi.
„Neįsivaizduoju, kaip prieš vestuves jaučiasi kitos nuotakos, tačiau manyje – jokio chaoso ir streso. Esu rami, geros nuotaikos, jausmas tikrai pakylėtas.
Kiti šventei pradeda ruoštis prieš pusmetį, o mes su nuostabiais liudininkais viską aptarėme ir nusprendėme per kelias dienas“, – pasakojo Rūta.
Mergina su sužadėtiniu gana tiksliai žinojo, kokios šventės nori, todėl nesiblaškė. Ji sutinka, kad, norint konkretaus restorano sostinėje ar sodybos netoli Vilniaus, tuo pasirūpinti reikia iš anksto. Tačiau jiems su Sandžiu pavyko gauti puikią jaukią vietą šventei ir likus keliems mėnesiams iki vestuvių.
„Man atrodo, kad vestuvėms nereikia nieko ypatinga. Norėjau, kad man tiktų suknelė, kad patiktų vieta, kad atvažiuotų visi, kuriuos noriu matyti. Tai dviejų žmonių šventė. Nesvarbu niekas – nei kas ką pasakys, nei ką pamanys. Juk paskui turėsime tuos prisiminimus visą gyvenimą“, – kalbėjo Rūta.
Net jei kas nors tą ypatingą dieną neišeis taip, kaip ji nori, mergina nusiteikusi nesinervinti. Juk dažnai realybė būna kitokia nei idealusis planas.
Į vedybų planuotoją pora nesikreipė. Jiems padėjo liudininkai – šeimos draugai, verslininkai. Be to, sužadėtinis leido daugelį dalykų nutarti Rūtai – jis sutiko kone su viskuo, ką ji sumanė. Dėl to mergina jautėsi dar laimingesnė – jųdviejų nuomonės dažniausiai sutapo.
„Nuotaka įsivaizduoja ir yra nusprendusi, kokių vestuvių nori. Bet antras ne mažiau svarbus žmogus gali įsivaizduoti kitaip. Man lengva, nes daug kalbamės ir randame bendrą sprendimą, kuris geras abiem.
Aš sugalvoju, Sandis kiek pakoreguoja ir abu esame laimingi. Ant jo pečių nekraunu atsakomybės. Štai užėjome išsirinkti kvietimų popieriaus spalvos.
Jam buvo nesvarbu spalva. Gavusi laisvę išsirinkau baltus šviesiai violetiniuose vokeliuose. Gėlės bus bijūnai – kvietimai derės prie jų“, – detales vardijo R.Rinkevičiūtė.
Ir Rūta, ir Sandis yra gimę tą pačią mėnesio dieną, todėl savo šventei pora norėjo būtent tos dienos. Toks šeštadienis vasarą išpuolė vienintelis, tad sužadėtiniai ilgai nesvarstė.
Būsimų vestuvių nuotaka nevadina didelėmis – kartu su jais tą dieną bažnyčioje ir šventėje bus artimiausi giminaičiai ir būrys draugų.
„Mūsų šventėje bus tik jauni ir artimi žmonės. Atvyks Sandžio draugai krepšininkai, aktyviai dalyvaus mūsų „Džiazuojanti klasika“. Vieta man labai patinka, yra centre – nenorėjome žmonių įpareigoti būti iki vidurnakčio, jei kas norės, sės į taksi automobilį ir išvažiuos.
Mums užtenka gražios vakarienės, pusiau latviško vakarėlio. Dėl šios priežasties puotos nekėlėme užmiestyje. Tuoksimės bažnyčioje užmiestyje, plaukiosime laiveliu, jodinėsime žirgais, o vakare su svečiais grįšime į Vilnių – čia smagiai atšvęsime“, – sakė Rūta.
R.Rinkevičiūtė santuoką bažnyčioje vadina tikrąja. Jaučiasi esanti sąžininga, nes teka už to vienintelio, todėl yra laiminga, kad santuoką Dievo akivaizdoje palaimins kunigas.
Porą maloniai nustebino ir bažnyčios sužadėtinių kursai. Čia jie gavo gausybę naudingų bendro gyvenimo pamokų, patarimų. Rūtai labai patiko psichologo paskaitos. Ji džiaugiasi, kad tokius kursus turi baigti visi, kurie tuokiasi bažnyčioje, mat anksčiau to nebuvo.
„Išteku už Sandžio ir manau, kad su juo praleisiu visą gyvenimą. Visko gyvenime būna, bet aš dar niekada nebuvau tokia tikra tuo, ką darau“, – šypsojosi būsimoji nuotaka.
Vestuvėms Rūtą papuoš dizainerė Viktorija Jakučinskaitė. Būsimoji nuotaka daug bendravo su kūrėja, su „Džiazuojančia klasika“ grojo per jos kolekcijos pristatymą.
„Pasitikiu šia dizainere, jos žvilgsniu. Viktorija – žavingai konkreti moteris, turi vidinio griežtumo. Ilga, lengva, plazdanti, neįpareigojanti, balta – tokia bus mano suknelė. Nevaikščiojau po salonus, nėjau pas kitus dizainerius, tiesiog pasitikėjau Viktorija“, – sakė R.Rinkevičiūtė.
Sandis šventei pasirinko sodriai mėlynos spalvos kostiumą. Abu nusprendė, kad ši spalva vyrui puikiai tinka, todėl neieškojo balto smokingo, o juodą spalvą išbraukė iš šventinės dienos spalvų gamos.
Geltonojo aukso žiedus pora užsisakė pas juvelyrą. Rūtos žiedą puoš deimantai. Meilės simbolių viduje sužadėtiniai graviravo vienas kito vardus ir vestuvių datą. Žiedų iki šiol nepratusiai mūvėti R.Rinkevičiūtei buvo svarbu, kad papuošalas būtų patogus.
Rūtos tėvai G.Rinkevičius ir T.Rinkevičienė yra vienodos nuomonės – nereikia kelti didelės puotos, užtenka gražios ir jaukios šventės. Jie būsimiems vyrui ir žmonai nenurodinėja, kaip reikėtų organizuoti jųdviejų šventę.
Apie medaus mėnesio kelionę sužadėtiniai ketina pagalvoti po vestuvių. Netrukus jie ketina atšvęsti ir įkurtuves – kol kas erdviuose jųdviejų bendruose namuose sostinėje karaliauja architektas.
Rūta svajoja, kad kitą krepšinio sezoną Sandis dirbtų Vilniuje. Mat sužadėtiniui patinka jos gimtasis miestas, čia jis jaučiasi kaip namie. Juolab kad per atstumą jie bendravo ilgai – Rūta nemano, kad šeimos santykius įmanoma išsaugoti gyvenant skirtingose šalyse.
„Kol kas galvojame apie vieną“, – paklausta apie šeimos pagausėjimo planus sakė R.Rinkevičiūtė.
Internetu susipažinusi pora neslepia – tai jokia gėda. Rūta girdėjo kalbų, kad internete pažinčių ieško tik tos, kurios neturi vilčių realiame gyvenime. Jai toks požiūris juokingas.
„Juk dabar – technologijų amžius. Vis daugiau žmonių laiką leidžia interneto erdvėje. Mums su Sandžiu pasisekė, kad radome vienas kitą, ir nesvarbu, kokiu būdu vienas kitą pirmą kartą užkalbinome“, – kalbėjo laiminga nuotaka.
