Palangoje atostogaujanti A.Tamulytė žurnalui „Stilius“ pasakojo, jog čia laiką leidžia jau kelintą savaitę – vis trumpam grįžta į Vilnių, kuriame gyvena, o netrukus vėl išrūksta gaudyti bangų. Tiesa, pastarąjį kartą jai atgal į sostinę teko pargabenti jų su vyru fotomenininku Raimundu Švilpa numylėtą šunį Šansą, mat gyvūnas kažkuo neįtiko kurorte gyvenantiems kaimynams. Ši nemaloni istorija aktorei gerokai sudrumstė ramybę ir numušė ūpą.
„Lietuvoje sąlygos laikyti šunis darosi vis sudėtingesnės, nes žmonės labai netolerantiški. Be to, esi įstatymų įkaitas. Didelis šuo – tikras vargas“, – su liūdesiu apie prieš 6 metus iš gatvės priglaustą šunį kalbėjo A.Tamulytė. Dabar jis aktorės namuose karaliauja vienas, nors dar prieš gerą savaitę jam draugiją palaikė kitas šuo. Bet jis neseniai nugaišo.
„Iš tiesų šunys yra šeimos nariai. Labai myliu tuos gyvūnus, jų apsuptyje jaučiuosi saugi ir rami. Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis“, – neslėpė moteris.
Nepaisant to, A.Tamulytei daug kur pavyksta įžvelgti grožį ir iš atostogų pasiimti viską, kas įmanoma geriausia.
– Visą vasarą ketinate praleisti Palangoje ar turite ir kitokių planų?
– Nemėgstu planuoti, atsiduodu akimirkai. Atostogos tam ir yra, kad galėčiau nieko neplanuoti. Noriu – nuvažiuoju į latvišką pajūrį, noriu – ilsiuosi Palangoje. Viskas pri-klauso nuo nuotaikos. Viską darau ekspromtu, niekada gyvenime nesu iš anksto planavusi kelionės ar pirkusi kelialapio.
Man labai gera lietuviškame pajūryje. Čia man labiau patinka nei bet kuriuose karštuosiuose kraštuose. Čia yra kažkas tokio ramaus, savo, gero – tikras poilsis. Dirbu tarp daugybės žmonių, tad man norisi visiškos ramybės, kartais net nedaryti jokių staigių judesių. (Juokiasi.)
– Kaip suprantu, aktyvios atostogos ne jums?
– Noriu suteikti poilsio sielai ir kūnui, išlaisvinti mintis, kad nebūtų jokių organizacinių reikalų, nereikėtų keliauti. Nors kartais mėgstu ir pasportuoti.
– Labiau mėgstate būti viena ar mielai per atostogas leidžiate laiką su vyru, draugais?
– Man didžiausia prabanga, malonumas, kai galiu pabūti absoliučiai viena. Kartais sau leidžiu pasimėgauti šia didele prabanga. O draugai ir visa kita – sezono metu. Man norisi, kad būtų kuo mažiau šurmulio.
– Leidžiate laiką skaitydama knygas?
– Be abejo, skaitau. Be knygos man būtų sunku, vis norisi ką nors skaityti. Dabar skaitau Soreno Kierkegaardo knygą. Tai – mano filosofiniai trupiniai. Nesu romanistė, bet vis grįžtu prie Witoldo Gombrowicziaus literatūros. Kaip tik baigiau skaityti jo dienoraščius. Jis – mylimiausias mano rašytojas. Skaitydama sau suteikiu stiprybės.
– Per atostogas ar namie po darbų turite kokių nors specifinių ritualų? Kaip save palepinate?
– Rytinė žalioji arbata – didžiausias malonumas. Esu atradusi vieną nuostabią arbatą. Stengiuosi kiek įmanoma pagulėti katės poza, išsijungiu mobilųjį telefoną, kai jaučiu, kad atlikti visi įpareigojimai, ir iš lėto mėgaujuosi arbata. Mėgstu išsigulėti, daryti jogos, tempimo pratimus. Kartais visą dieną guliu lovoje ir klausausi mėgstamos muzikos.
– Kokia muzika jūsų širdžiai miela?
– Serge’o Gainsbourg’o – vasarą labai tinka klausytis jo muzikos. Labai patinka grupė „The Doors“ ir Jacques'o Dutronc'o kūriniai. Apskritai klausausi daug ir įvairios muzikos, svarbiausia – garsiai. Dirbant ne visada yra galimybė pasiklausyti, o foninės muzikos nelabai mėgstu.
– O kaip jūra? Mėgstate maudytis?
– Maudausi esant bet kokiems orams! Labai mėgstu ir Trakų ežerus – kol šaltis nepjauna stuburo, plaukioju. Labai mėgstu vandenį, tik gaila, kad mūsų jūra darosi labai kaprizinga. Bet jeigu yra bangų, man vandens temperatūra nesvarbi, nes jos suteikia energijos. Galiu net į ledinį vandenį lįsti.
– Užsiminėte apie jogą. Seniai ją praktikuojate?
– Daug metų, jau kokius septyniolika su pertraukomis. Pamenu, anksčiau, kai dar vaidinau pantomimos teatre, tai buvo vadinama trenažu. Kadangi bėgioti labai nemėgstu, man tai puikus būdas atgauti jėgas. Viską galima daryti labai lėtai ir ilgai. Prie jūros darau mankštos valandėlę – ant vienos kojos pastoviu, ant kitos. O dar kai saulė leidžiasi...
– Ar prie jūsų Palangoje prisijungs ir vyras? Planuojate atostogas kartu ar atsiribojate vienas nuo kito?
– Mes kaip katinai, abu turime savo veiklą. Vyras nelabai mėgsta paplūdimį. Nevaržome vienas kito, neturime įsitikinimo, kad būtinai turime ką nors veikti kartu. Mūsų pomėgiai labai skiriasi, todėl vienas kito neužspaudžiame. Tik tada poilsis gali būti tikras.
– O valgį mėgstate ruošti?
– Nekreipiu į tai per daug dėmesio. Vasarą mėgstu valgyti, ruošiu salotas. Palangoje nuostabus turgus, čia galiu įsigyti salotų, uogų. Džiaugiuosi, kai galiu maitintis vien tuo. Prie salotų mėgstu pasigaminti citrinų ir medaus padažo – taip maitindamasi labai gerai jaučiuosi.
– Galima susidaryti įspūdį, kad gyvenate labai sveikai...
– Kai dirbu, apie maistą visiškai negalvoju. Tuomet ir „McDonald’s“ maistą su visais kečupais dažnai valgau automobilyje. „McDrive“ man – greičiausias būdas pavalgyti. Labai mėgstu tą, kuris prie stoties įsikūręs – pakeliui į darbą. O dar „Snickers“ ir „Coca-Cola“... Tai matydamas mano vyras mėgsta sakyti: „Geram nieko tokio, blogam – taip ir reikia.“ Nesureikšminu šitų dalykų. Jeigu gera nuotaika, kartais visai nesvarbu, kokį maistą valgai. O jeigu liūdna, blogai, valgyk nors ir salotas, niekas nepadės.
Tiesa, kartais sustoju ir pagalvoju: žmogau, palepink save... Tada jau pradedu galvoti, kaip save mylėti.
– Pastaruoju metu vis dažniau pradėjote lankytis sostinėje vykstančiuose renginiuose. Vis dėlto šurmulys kartais patinka?
– Gal pastaruoju metu buvo daugiau laiko. Kartais smagu išeiti, atsipūsti. Labai retai, bet norisi pabėgti nuo buities, pabūti tarp žmonių, pabendrauti, atsipalaiduoti. Jeigu kviečia mieli žmonės, tikrai kartais smagu. Savotiškas poilsis, atitrūkimas. Gyvenimas turi būti dinamiškas.
– Kada vėl planuojate kibti į darbus?
– Apie rugpjūčio vidurį. Ir repertuaro spektakliams, ir sezonui ruošiuosi po truputį. Turiu ir savo planų, projektų. Kadangi esu labai prietaringa, nenoriu nieko pasakoti pirma laiko. Mat kai tik pasakai, kas nors nutinka. Visada sakau, kad kalbu tada, kai įvyksta premjera.
