Nerijui žinomas posakis, kad draugus pažinsi nelaimėje ar tuomet, kai reikia padėti. Bet baleto šokėjas nedramatizuoja situacijos: „Pagalvoju apie save – ar tikrai lėkčiau pas ką nors karštą dieną krauti malkų. Nelabai“.
Štai kodėl jis nesmerkia draugų, kurie nepadėjo jam sunešti malkų. Kita vertus, atlėkė tie, iš kurių mažiausiai Nerijus to tikėjosi.
Nors scenoje N.Juška – karalaitis, princas, mylimasis ar kitas trapios sielos herojus, gyvenime jis gana praktiškas. Aštuonerius metus gyvenant name užmiestyje jis jau perprato, kad per žiemą sunaudoja apie 15 kubinių metrų malkų. Be šviežių, šįmet atvežtų, dar nemažai liko nuo praėjusio sezono.
„Manau, kad dabar esu apsirūpinęs dviem žiemoms į priekį“, - džiaugėsi vyras.
Draugų susiėjimuose dažnai užverda diskusija apie namo ir buto privalumus. Nerijus namo niekada nekeistų į butą.
„Prie namo visada yra, ką veikti. Bet tam reikia pribręsti, dabar man bet koks darbas – žemės, sniego kasimas, gėlių sodinimas, medžių genėjimas teikia didžiulį pasitenkinimą“, - sakė Nerijus.
Todėl net ir krosnies kūrenimas žiemą jo neprivertė keisti gyvenamojo būsto, nors kiekvieną dieną turi pasirūpinti šiluma.
„Yra gera japonų patarlė, kad artimas kaimynas geriau už tolimą giminaitį, - juokėsi Nerijus. - Turiu puikius kaimynus, jei esu išvykęs į gastroles ar dar kuo užsiėmęs - jie visuomet pakuria krosnį“.
Būtent kaimynai jį užkrėtė sodininkavimu. Juk šokėjas apie daug ką neturėjo supratimo. O dabar, pasakojo, kitą kartą ir po vėlyvo spektaklio grįžęs namo, net nepersirengęs, sumano kokią šaką nugenėti.
„Vieną nupjaunu, dar vieną – ir žiūrėk, aš jau medyje darbuojuosi iki išnaktų. O atrodo, nebeturėjau po atšokto spektaklio jėgų visai. Naminiai darbai mane atgaivina. Esu net parkelį savo pasisodinęs“, - pasakojo Nerijus.
O šiltąjį laikotarpį jis iš viso svaigsta nuo kažkada priimto sprendimo įsigyti namą. Vakaroja vyras tykiai iki paryčių terasoje tarp savo pušų, trešnių, gėlių, įsijungęs mėgstamą muziką, svajoja ir žiūri į žvaigždes.
Rytą pradeda nuo maudynių ežere, kuris nuo namų – vos už 100 metrų, o grįžęs įsitaiso kieme gerti kavą.
„Negaliu apsakyti to jausmo...“ - laimingas sakė Nerijus.
