Jau septynioliktus metus Lietuvoje gyvenantis turkas Sezzy čia jaučiasi kaip namuose, nors kasmet su šeima stengiasi nuvykti ir į gimtinę.
Su būsima žmona Agne Sezzy susipažino mokydamasis sostinės licėjuje – į Lietuvą jį su broliu atsivežė tėvai, čia pradėję darbuotis Turkijos ambasadoje. Pora kartu mokėsi vienuoliktoje klasėje.
„Licėjuje, kai atėjo Sezzy, nebuvo daug užsieniečių. Visi labai juo žavėjosi, norėjo bendrauti. Aš buvau tarp jų. Labai greitai ir įsimylėjome. Kartu mes nuo 1999-ųjų – vadinasi, pusę gyvenimo! O susituokę esame 7 metus“, – pasakojo Agnė.
Šeima laukiasi antrojo vaikelio, tačiau tiksliai nežino, ko. Mat vieni gydytojai nudžiugino, kad bus mergaitė, kiti patikino, kad gims berniukas. Sezzy šypsosi – trečiąkart nereikia žiūrėti, tegul būna staigmena.
„Jei gims mergaitė, galėsime sustoti – noriu įvairios šeimos. Agnė sako, kad du vaikai – mažai. O aš manau, kad tai priklauso ir nuo finansų, ir nuo laiko – juk vaikams reikia ne tik drabužių, maisto ir pramogų, bet ir daug dėmesio, rūpesčio. Jei viskas bus palanku, norėčiau keturių atžalų“, – sakė atlikėjas.
Tėvai džiaugiasi, kad vienų Oskaras – ramus ir gerai išauklėtas vaikas, todėl jo gimimas jųdviejų neatgrasė nuo antrosios atžalos.
„Be muzikos neveikiu nieko“, – juokėsi atlikėjas, mat rūpintis šeima jam – tarsi savaime suprantamas dalykas, o ne darbas.
Muzika – ir jo pomėgis, ir darbas. Vasarą jis turėjo mažiau pasirodymų naktiniuose klubuose, todėl džiaugiasi radęs laiko prisėsti įrašų studijoje – trečiasis albumas, singlai – jau pakeliui į gerbėjų širdį. Bendrus projektus jis ketina kurti ir su žinomais Lietuvos dainininkais.
„Lietuvoje mano karjerai – jau 10 metų, noriu juos tinkamai paminėti. Dėl to ir pradėjau daug sportuoti – atsikračiau 15 kilogramų svorio. Norėjau pokyčių. Rengiuosi klubų sezono pradžiai, galiu pažadėti – bus gerų vakarėlių!“ – šypsojosi klubinės muzikos atstovas.
– Agne, ar lengva gyventi su vyru, kuris naktimis laiką leidžia naktiniuose klubuose?
Agnė: Sezzy daugiau groja savaitgaliais. Kitos moterys vaikus augina vienos darbo dienomis, o aš – savaitgaliais. Kitomis dienomis daug laiko praleidžiame visi kartu.
Nežinau, kaip yra toms, kurių vyrai dirba kad ir bankuose. Aš kitokio neturėjau – esu pripratusi ir neįsivaizduoju kitaip. Nesuku sau galvos – esu įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi daryti tai, ką nori.
Juk gyvename tik vieną kartą. Negaliu žmogui pasakyti, kad dabar jis eitų dirbti nuo 8 iki 17 val. Klubuose daug merginų? Jų yra visur – ir ministerijose, ir parduotuvėse.
Žinoma, aplinka klubuose labiau gundanti... Bet aš miegu ramiai jau daug metų.
Sezzy: Ne vaikai esame. Naktiniai klubai – mano darbo dalis. Gaunu dėmesio, turiu jo ir parodyti – toks mano darbas, negali būti kitaip. Žinau ribas, kurių neperžengiu – šypsausi, bendrauju su gerbėjais. Nieko baisaus nedarau. (Juokiasi.)
– Agne, ar jūs apsilankote vyro pasirodymuose?
Agnė: Anksčiau eidavau į kiekvieną! Paskui draugės jau nebeidavo, o aš vis dar būdavau pirmose jo gerbėjų gretose.
Dabar nelabai turiu ir kam sūnų palikti – mama gyvena už Vilniaus, savaitgaliais išvažiuoja. Negi versiu žmones dirbti man, o pati linksminsiuosi? Be to, ir draugai jau išaugo iš to amžiaus, mums kur kas smagiau pasėdėti, pabendrauti. Pasikeitėme.
Sezzy: Aš groju nuo 17 metų (tada dar negalėjau net oficialiai to daryti). Mes juk su Agne, mano broliu klubuose užaugome.
Dabar brolis nebenori turėti nieko bendra su naktiniu gyvenimu – užaugo visiškai kitoks. Jis ir rengiasi normaliai. (Juokiasi.)
– Sezzy, naktiniuose klubuose jūs – šėlstantis ir publiką uždegantis atlikėjas. O štai šiandien namie sėdite su sūnaus buteliuku rankose. Koks esate iš tiesų?
Sezzy: Namuose nerėkiu ir nedainuoju. Tačiau nesu ir kieno nors sukurtas atlikėjas su visu savo įvaizdžiu: scenoje vienoks, o namuose kitoks. Visur esu natūralus – muzika yra mano gyvenimo būdas, nevadinu to darbu.
Agnė: Namuose Sezzy geras, jautrus. Jei į ką nors įsigilina, sunku prisišaukti.
Pasikviečiame namų tvarkytoją, bet tvarkymasis – mano reikalas. Esu gana pedantiška, labai nemėgstu, kai daiktai būna ne savo vietoje. Bet negaliu skųstis – ir Sezzy yra tvarkingas. Jis labai mėgsta ruošti valgį, bet dabar, kai nedirbu, aš labiau užsiimu buitimi.
– Sezzy, kaip jūsų gyvenimą pakeitė sūnaus gimimas?
Sezzy: Tik teigiamai. Jaučiu didesnę ramybę. Draugai visada sakydavo: „Kai turėsi savo vaiką, suprasi, kaip pasikeičia gyvenimas...“ Supratau tikrai, bet kitiems irgi tegaliu pasakyti šią frazę be jokių paaiškinimų.
Nuolat bijau, kad Oskarui ko nenutiktų. Stengiuosi jį apsaugoti, noriu visada būti su juo. Noriu kuo daugiau dirbti, kad šeima gyventų geriau. Anksčiau viskas ėjo tarsi savaime, dabar kartais naktimis nemiegu, kad jaustumės stabiliai visa šeima.
Esu tas klasikinis vyras, kurio tikslas – nudobti mamutą ir parvilkti jį į olą savo moteriai ir vaikams. (Juokiasi.)
Turėti vaiką nerealu! Būti tėčiu nuostabu! Jei nereikėtų dirbti, visą laiką leisčiau su sūnumi.
– Esate skirtingų kultūrų atstovai. Sezzy, jūs – musulmonas. Kaip namie pavyksta suderinti skirtingus požiūrius, auklėjimą, pasaulėžiūrą?
Sezzy: Užaugau Turkijoje, bet tarp tokių žmonių, kurie į religiją nežiūrėjo fanatiškai. Augau gana demokratiškai. Gyvendamas ten su artimaisiais eidavau į mečetę, o vienas – tikrai ne. Dvasiškai viską turiu savyje, meldžiuosi, tikrai tikiu.
Tačiau žinau, kaip čia žiūrima į mūsų religiją, į musulmonus. Taip pat žinau, kad nesame nei blogesni, nei piktesni už kitų religijų atstovus. Su Agne dėl kultūrų skirtumo, religijos neturime jokių sunkumų.
Agnė Turkijoje būna kiekvieną vasarą. Ji matė, kaip mes gyvename, – viskas ten puiku.
Agnė: Jei Sezzy būtų fanatiškai pasinėręs į religiją, gal mąstyčiau kitaip. Jis tiki Dievą gal labiau nei kiti žmonės, mintimis pasimeldžia – aš to nedarau. Bet man tai netrukdo.
Man net gerai – per Kalėdas ar Velykas nereikia svarstyti, su kieno šeima vakarieniausime. (Juokiasi.) Šios šventės visada vyksta mano tėvų namuose – man tai labai svarbu.
– Agne, lietuviai dažnai nekaip vertina moteris, ištekėjusias už užsieniečių, juolab už musulmonų...
Agnė: Taip, žinau tą požiūrį. Kas ten žino, gal ir Sezzy iš manęs vaikus dar pa- grobs! (Juokiasi.)
O jei rimtai, niekada nekreipiau dėmesio į tai, ką mano ar kalba žmonės. Gal būtų kitaip, sunkiau, jei mūsų šeimos būtų prieštaravusios mūsų santykiams. Gal tuomet ir nebūtume iki tiek nuėję.
Tačiau nei mano, nei Sezzy šeima nesikišo, džiaugėsi už mus. Vyro tėvai mane labai mylėjo, šviesaus atminimo jo mama mėgo man megzti, dovanojo savo rankų darbo dovanas – visada jaučiausi kaip tos šeimos dukra.
O dabar juo labiau! Komentarų apie kebabus neskaitau, todėl ir širdies neužgauna. Gaila, kad toks požiūris į visus, o juk įvairiausių istorijų nutinka ir lietuviams, ir tailandiečiams, ir prancūzams.
Sezzy: 90 proc. komentarų mano adresu yra šlykštūs. Žmonės į veidą nieko nesako, bet internetinėje erdvėje lieja savo pyktį... Ar išmokau nekreipti dėmesio? Laikau savyje, nesimušu. Agnė nuramina – vienas, manau, kartais nesusilaikyčiau.
Daugiau skaitykite antradienio žurnale „Stilius".
