Prie jūros apsistojusi kartu su kita grupės „Pinup Girls“ nare Simona Naine, atlikėja neslėpė, kad vasara buvo tas metas, kai daugumą dalykų teko aukoti dėl pagrindinio darbo – muzikinės veiklos, rašo žurnalas „Stilius“.
Visi, norintys praleisti bent šiek tiek laiko kartu, turėjo prisiderinti prie jos grafiko, kuriame rasti tuščios vietos tikrai sunku. V.Sutkutė dėl kai kurių smagių dalykų atsisakė ir labai brangių miegui skirtų valandų.
Taip nutiko ir su išskirtine fotosesija pajūryje, kuri buvo suplanuota net prieš pusmetį.
– Vasaros koncertų įkarštyje pavyksta atrasti bent kiek laisvo laiko draugams, artimiesiems?
– Rugpjūčio mėnuo buvo ramesnis, buvo laiko pailsėti. Bet net jeigu ir turėjome laisvesnę dieną, visada sugalvodavome, kuo užsiimti. Draugai galėjo atvažiuoti pas mus, nueiti su mumis į koncertus, pamiegoti iki pietų, kaip darome ir mes. Mes dirbame ir negalime savo darbo aukoti dėl poilsio. Tiesiog kiti turėjo įsilieti į mūsų gyvenimą, bet juk tai suderinama.
– Kaip apibūdintumėte savo geriausią poilsį?
– Geriausias poilsis yra ramiai sėdėti namie. Iš tiesų mes labai džiaugiamės, kad gyvenome Karklėje, o ne Palangoje, kuri skendi nuolatiniame triukšme. Savo namus vadinome savotiška sanatorija. Netgi draugai ar giminaičiai, atvažiavę pas mus, sakė, kad čia yra tikras poilsis. Galima išeiti į terasą, kur tylu ir ramu tiek dieną, tiek vakare – jokio triukšmo, niekas netrukdo. Puiku, kai nereikia ieškoti, kur pabėgti.
– Tačiau kažkada esate sakiusi, kad negalite nusėdėti vietoje?
– Aktyvaus poilsio mano gyvenime nebūna. Bet jeigu turėjau kelias laisvas dienas, vieną jų galėjau skirti tinginiavimui, tačiau kitą jau norėjosi veiksmo: arba išvažiuodavau į Vilnių dirbti kitų darbų, arba čia tvarkydavome namus. Arba važiuodavome dviračiais iš Karklės į Palangą. Prie jūros nueidavome, bet labai retai, nes karštis labai vargina. Išties šiemet prie jūros buvome labai mažai. Tik kai mano mama atvažiavo, ji labai norėjo nueiti, ir aš neturėjau pasirinkimo – ėjau kartu.
– Skiriate laiko namų ruošai?
– Tikrai nesu pedantė, bet nesu ir apsileidusi. Tiesiog stengiuosi, kad namučiai būtų sutvarkyti. Dabar buvome kartu su Simona, tad viskas vyko daug greičiau. Mėgstu švarą, bet tikrai nesu pamišusi ir kasdien dulkių nevalau.
– Kažkada sakėte, kad kiekviena moteris daugiau ar mažiau yra namų šeimininkė. Kiek jūs pati esate namų šeimininkė?
– Šiuo metu namų šeimininkė esu tiek, kiek reikia man pačiai. Galiu pasakyti, kad mažokai. Pati sau valgių neruošiu, nes dėl vienos porcijos nelabai verta. Mielai pasidarau kokių nors salotų, bet jokių rimtų patiekalų. Štai su Simona vieną dieną labai užsimanėme plokštainio, tad nuėjome į parduotuvę, nusipirkome reikiamų produktų ir užtrukusios vos pusvalandį viską pasigaminome.
– Tad jeigu reikia, sugebate viską?
– Žinoma. Jeigu pradėčiau gyventi su vaikinu, tikrai man streso per daug nebūtų, turiu patirties prie puodų. Noriu – gaminu, noriu – ne. Ir manau, kad visko yra išmokstama. Man netgi juokinga, kai moterys, gyvenančios su šeima, sako, kad nemoka gaminti, neturi tam gyslelės arba neišeina... Nesąmonė, tiesiog pasiimi receptą, viską pagal jį padarai ir automatiškai viskas turi išeiti.
– Esate graži moteris, o ir scena juk visada reikalauja atrodyti nepriekaištingai. Kokiomis grožio procedūromis laisvalaikiu save lepinate?
– Tiesą sakant, visiškai nemėgstu savęs lepinti. Aš netgi pamirštu pasitepti veidą kremu. Juo tepuosi tik tada, kai jaučiu, kad oda išsausėjusi, pavyzdžiui, žiemą ar po saulės vonių. Nesidarau jokių specialių procedūrų.
– Bet juk turi būti dalykų, kuriais save džiuginate? Maistu, o gal pirkiniais?
– Save dažniausiai lepinu šokoladu, saldumynais. Negaliu be jų gyventi. Žinoma, stengiuosi tvardytis, nes galėčiau juos valgyti ir valgyti. Netgi pusryčiams dažnai valgau pyragą, o ne kokią kiaušinienę.
Tikrai nesu apsipirkinėjimo maniakė, kuri taip pasikelia nuotaiką arba eina apsipirkti iš neturėjimo ką veikti. Jeigu reikia ko nors konkrečiai, nueinu ir nusiperku. Jeigu darau žygį per parduotuves ir išleidžiu daugiau pinigėlių, graužiuosi: o gal man to nereikėjo? Esu laiminga ir savęs per daug nelepindama.
– Pyragus kepate pati?
– Nekepu. Ateis laikas ir pyragams kepti, ir cepelinams virti. Ką reikės, tą ir darysiu, net ir vėdarus kepsiu, kurių pati negaliu pakęsti.
– Fotografavimąsi galima apibūdinti kaip vieną jūsų pomėgių?
– Sunku atsakyti. Kadaise bandžiau fotomodelio darbą, priklausiau kelioms modelių agentūroms. Norėjo mane ir į užsienį siųsti, bet visada buvau per stambi tam darbui, man reikėdavo laikytis dietų, atsisakyti šokolado ar mėsos. Negaliu atsisakyti to, ko noriu konkrečiu momentu. Nusprendžiau, kad nenoriu savęs alinti dietomis ir galiu susirasti kitokių darbų.
Su fotografu Dariumi Gražiu apie šią fotosesiją kalbėjomės dar prieš pusmetį. Jis prie manęs priėjo ir pasakė, kad norėtų kada nors man suorganizuoti fotosesiją. Pagalvojau: turiu daug nuotraukų, bet jos visos susijusios su grupe, tad kodėl ne? Norėjau, kad fotosesija nebūtų kuo nors įpareigojanti, būtų kuo natūralesnė, su kuo mažiau makiažo.
Kėliausi 6 valandą ryto, pamiegojusi vos 4 valandas! Žinoma, buvau irzli, nes miegas man labai svarbus, ypač tuomet, kai esu pavargusi. Išsiviriau kavos, pati pasidariau kasdienišką makiažą, išsitiesinau plaukus, ir tiek.
Su merginomis išvakarėse dar diskutavome, kad gal nereikia aukotis ir būtų geriau pailsėti. Bet jau prieš fotosesiją žinojau, jog nuotraukos bus gražios, o pamačiusi rezultatą iškart pasigyriau merginoms, kad dėl to aukotis tikrai vertėjo.
