Vargingai vaikystėje su mama gyvenusi V.Jakutienė į darbus kibo dar paauglystėje: sekė mamos pėdomis ir tapo modeliu. Šiuo metu moterys iš gyvenimo ima viską, ką jis suteikia, ir nė neketina gaišti laiko reaguodamos į pavyduolių replikas dėl neva dirbtinio grožio ar netinkamo gyvenimo būdo.
Net ir skirdamasi su vyru Justu Jakučiu (31 m.) Vita ašarų nelieja. O kodėl turėtų? Ją supa artimiausi žmonės: mama ir vaikai – duktė Nikoleta (6 m.) ir sūnus Armandas (2 m.).
– Spaudoje vis pasirodo straipsnių apie tvirtą jūsų ryšį. Kuo jis paremtas?
Vita: Didžiąją dalį laiko praleidžiame kartu. Mama man yra sesuo ir draugė. Ji yra jaunatviška: ne tik išore, bet ir vidumi. Toji mama, kuri mus abi pamoko ir pabara, yra mano močiutė. Aš subrendau labai anksti, gal 13-os – nuo tada ir tapome draugėmis.
Jūratė: Aš galiu pritarti Vitai. Ji turi savo tvirtą nuomonę – visada pasirenka teisingą kelią, žino, ką daro, ir pasiekia savo tikslų. Tad kuo jai galėčiau padėti?
– Jūrate, negi dėl visko ir sutariate? Nesate linkusi dėl tam tikrų dalykų paauklėti dukters?
Jūratė: Visko būna. Aš nuolat duodu velnių, bet ji manęs neklauso. Jei ir klauso, labai nedaug. Tikiu, kad Vita visada išanalizuoja pliusus ir minusus, įvertina savo galimybes.
– O galbūt ir mama turi ko pasimokyti iš dukters?
Vita: Mes viena kitą papildome. Mama iš manęs išmoko dar daugiau jaunatviškumo, pozityvumo. Aš iš mamos pasisemiu gyvenimiškos patirties. Ji – protinga moteris, nugyveno daug gražaus laiko. Matant tokio amžiaus gražią mamą norisi prisižiūrėti dar labiau.
– Mama nuo mažų dienų mokė grožio gudrybių?
Jūratė: Priešingai, aš Vitą visada mokiau mylėti save tokią, kokia yra: ar stora, ar plona, ar kuprota... Vis dėlto ji yra moteris ir gražus žmogus, o negražių žmonių nebūna. Aš pati kartais eidama gatve nesusilaikau nepakomentavusi, jei kas nors baisiai atrodo. Ir dabar Vita mane drausmina, primindama, ko aš ją mokiau.
Vita: Su mama tokiais dalykais neapsikrauname – grožis yra subtilus: vienas gražesnis vidumi, kitas – išore.
Jūratė: Gyvenime yra daug įdomesnių dalykų, nei vertinti, kaip kas atrodo. Kiekvienas grožį supranta skirtingai, tad kodėl negyventi taip, kaip pačiam norisi?
– Teigiate, kad vertinate vidinį grožį, tačiau abi neatsispyrėte pagundai patobulinti savo kūno linijas. Ar iki tol nesijautėte gražios?
Vita: Aišku, kiekviena moteris nori atrodyti gražiai. Mano mamos atveju tai buvo labiau kosmetinė procedūra. Kodėl bėgant metams nepakoreguoti vieno kito dalyko? Jai reikėjo akių vokų korekcijos ir dėl to neįžvelgiu nieko bloga.
Jūratė: Vita man pasiūlė atlikti korekciją. Paprasčiausiai ji matė, kad man tai trukdo gyventi. Mūsų šeimoje tokie genai – net jaunystės nuotraukose matyti, kad tai problemiška sritis. Po korekcijos veidas pradėjo atrodyti visai kitaip, pradėjo švytėti.
Vita: Lazerinė lipolizė irgi nėra plastinė operacija. Jos metu pakoreguojamos kūno formos, lazeriu suskaidomi riebalai. Ir vėl paveldėti genai – viskas kaupiasi pilvo srityje, ant klubų. Po dviejų gimdymų neturėjau galimybės susigrąžinti buvusių formų. Pirmiausia viską darau dėl savęs. Kai geriau jautiesi, gyvenimas spindi visai kitomis spalvomis.
Jūratė: Kai sustambėjau, buvau pradėjusi bambėti. Jaučiau kompleksą, nes visą gyvenimą buvau aukšta ir liekna. Vita pasakė: „Juk nėra jokių problemų, važiuojame ir pasidarome procedūrą!“
– Vita, kiek kartų jums teko koreguoti kūno linijas? Ar nesigailite dėl nė vienos korekcijos?
Vita: Apie mane susidaryta neteisinga nuomonė, kad esu pasidariusi ne vieną plastinę operaciją. Buvo tik viena – krūtinės korekcijos. Jos taip pat man prireikė tik po dviejų gimdymų. Man paputlino lūpas, kartkartėmis tai pakartoju. Manau, kad ne viena aš – daug mergaičių tai daro. Tik kitos tai slepia. Anksčiau sulaukdavau daugybės klausimų, tad vieną dieną nusprendžiau apie tai papasakoti, kad tų klausimų neliktų.
Pramogų pasaulio merginos, kurioms akivaizdžiai atlikta korekcijų ir kurios sako, kad jos grožio siekė natūraliais būdais, elgiasi labai negražiai. Toks melas – labai neetiškas dalykas, nes daug merginų tuo tiki ir kompleksuoja dėl savo natūralios išvaizdos.
– Toks atvirumas daug kainuoja. Neskaudina piktos replikos?
Vita: Manęs niekada niekas neskaudina – esu per daug tvirto būdo. Dar negimė toks žmogus, kuris galėtų mane įžeisti. Nuo pat paauglystės esu užsiauginusi storą odą ir kitų nuomonė man nerūpi. Tik esu prieš įžeidžiančius komentarus, kai paliečiama mano šeima. Tada neatleidžiu.
– Jūrate, o jums, kaip mamai, tenka iš aplinkinių išgirsti kritikos Vitos atžvilgiu?
Jūratė: Iš kaimynų. (Juokiasi.)
Vita: Lietuvoje seni žmonės į viską žiūri kitaip. Kitose šalyse senoliai dažniau eina į teatrą, į barus, mėgsta puoštis ir gyvena daug linksmesnį gyvenimą. O Lietuvoje atsisėdę ant suoliuko burba, koks blogas gyvenimas. Būna visokių replikų, bet mes tiesiog iš to pasijuokiame.
Daugiau - antradienio žurnale „Stilius".
