Tuomet, kai Skaivos socialinio tinklo paskyroje atsirado pareiškimas „Ponai ir ponios! Aš – stora!“, pečiais gūžtelėjo ne vienas žinomos moters bičiulis ar tiesiog gerbėjas. Kodėl moteris tokius savikritiškus žodžius paskelbė viešai?
S.Jasevičiūtė turi pasiteisinimą – tik visiems garsiai pranešus apie ketinimą lieknėti, jai užteks valios laikytis žodžio. Mat jau anksčiau ne kartą dietos ėmusis moteris ją baigdavo vos po dienos ar dviejų – pasitaikydavo smagus vakarėlis, gardi vakarienė ar kolega pavaišindavo šokoladu.
Tad supratusi, kad viena pati ilgai neatsilaikys prieš skanumynus, moteris tikėjosi palaikymo, patarimų ir supratimo iš savo draugų socialiniame tinkle. Ir tai suveikė! Jau po dviejų savaičių sportavimo ir dietos Skaiva norėjo spjauti į viską – sportas tapo kančia, norėjosi to, ko valgyti negalima. Čia jai ir pagelbėjo „Facebook“ sekėjų palaikymas.
„Man būtų gėda mesti viską net neįpusėjus! Juolab kad rašė moterys, kurioms tapau įkvėpimo šaltiniu taip pat imtis svorio metimo. Jaučiausi taip, lyg turėčiau būti pavyzdys ir joms. Ką jau kalbėti apie nusivylimą savimi, jei būčiau sustojusi pusiaukelėje“, – „Stiliui“ pasakojo S.Jasevičiūtė.
Kavinėje moteris užsisako latės. Cukraus nededa. Ir čia pat nusijuokia, kad anksčiau gerdavo tik riebia grietinėle pagardintą moką. Nei kavos, nei arbatos neįsivaizduodavo be cukraus. Dabar jai labai skanu kava su pienu, o cukraus nebededa į jokį gėrimą.
Šokas Skaivą ištiko tuomet, kai gavusi kvietimą apsilankyti naujame sveikos gyvensenos ir gražios figūros salone ten ji buvo pasverta. Apie 70 kilogramų nuolat svėrusi moteris ant svarstyklių išvydo košmariškus skaičius – 80,4 kg!
Visada žinojusi, kad yra aukšta (Skaivos ūgis – 179 cm), ir tuo tarsi pateisinusi kiek didesnį svorį, šįkart ji nustėro – toks svoris jai nebetiko. Ir pasiteisinimų nebegalėjo būti. „Tą vakarą verkiau. Juk visos mes mokame savęs pagailėti“, – prisipažino jauna moteris.
– Tačiau juk svoris užauga ne per vieną naktį. Ar iki lipimo ant svarstyklių nepastebėjote pokyčių?
– Gal nenorėjau pastebėti. Štai vieną dieną žiūrinėjau parodų, kuriose dalyvauju su savo taksais, nuotraukas. Parodos man šventė! Vykdama į jas visada stengiuosi pasipuošti, rengiuosi gražius kostiumėlius ar sukneles, ne laisvus ar apkritusius drabužius.
Mačiau, kad nuotraukose atrodau vis negražesnė sau, stambesnė. Tada nusprendžiau, kad reikia ką nors daryti. Save puikiai pažįstu! Žinau, kad, eilinį kartą nusprendusi lieknėti (taip nuspręsdavau porą kartų per savaitę!), jau kitą dieną pasiteisinusi, jog „nieko tokio“, viską mesiu. Suprantu, jog mano amžius nebe tas, kad tris dienas nepavalgiusi džiaugčiausi kur kas lieknesne figūra. Nežinau, kaip kitoms, bet man taip nebebūna.
Jaučiau diskomfortą, nesijaučiau lengva kaip anksčiau. Ignoravau tai, nesisverdavau. Svarstykles net buvau atidavusi seseriai ir pamiršusi apie tokio daikto egzistavimą.
Reikėjo sugalvoti ką nors, kas neleistų man sustoti, būtų papildoma paskata. Tam puikiai tiko socialinis tinklas, kuriame ir šiaip verda nemaža dalis mano gyvenimo. Tada ir parašiau, kad esu stora...
– Tačiau viešai pareikšti, kad esate stora, yra mažų mažiausiai keista... Arba drąsu.
– Mane žmonės tuomet vadino ir drąsia, ir kvaila. Artimieji sureagavo labai ramiai: „Tai dabar mesi svorį? Gerai.“ Sunkiausia vis dėlto buvo ne aplinkinių reakcija dėl tokio pareiškimo, o pripažinti šią skaudžią tiesą pačiai.
Juk mes visos dėl to, kas nutiko, dažnai esame linkusios kaltinti ką tik norime, bet ne save. Vis pasiguodžiame, kad drabužiai susitraukė arba vyrui per daug gaminame. Ai, čia šiek tiek pastorėjau, bet praeis, nieko tokio... Labai ilgai guodžiau save tokiais pamąstymais, rasdavau nebūtų pasiteisinimų, atidėdavau lieknėjimo procesą.
O kova su svoriu daugeliui moterų, manau, sunkiausia kova. Be to, juk tai nepavyksta per akimirką!
Manau, kad visada mokėjau pasijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Juk negaliu dirbdama radijo laidoje leisti sau juoktis iš kitų, o pati būti tobula ir nepajudinama. Taigi pirmas žingsnis buvo žengtas.
– Ko atsisakėte, kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?
– Vien tai, kad pradėjau sportuoti... Man 32 metai ir dariau pirmą savo gyvenime atsilenkimą, pirmą pratimą su svarmenimis. Būdama moksleivė ir studentė visada būdavau atleista nuo fizinio lavinimo dėl širdies problemų.
Buvau žmogus, griežtai rėžiantis, kad sportas yra šūdas, tai ne man. Anksčiau esu jodinėjusi, lankiau baseiną, tačiau man tai buvo ne sportas, o pramoga. Man patinka plaukioti ar joti. Be to, kasdien vedžiodama keturis šunis nužingsniuoju ne vieną kilometrą.
Tačiau nusprendžiau, kad to neužtenka. Likau sportuoti studijoje, kurioje pamačiau savo baisųjį svorį. Pasiryžau numesti 10 kilogramų, kitaip negerbsiu savęs. Įsipareigojau.
Toje sveikos gyvensenos studijoje man davė italų metodikos patarimus dėl maisto. Sąraše, ko negaliu valgyti, – daugybė įvairiausių produktų, tačiau tai pritaikyta italams. Pavyzdžiui, valgyti riebų sūrį galima, o varškės ne, pieną gerti galima, o kefyras draudžiamas. Tačiau juk italai neturi varškės ir kefyro!
Visiškai atsisakiau cukraus, saldumynų. Nevalgau ir miltinių patiekalų, tačiau dėl jų neverkiu. Užtat verkiu dėl bulvių! Valgau daržoves, mėsą, kurią visada valgiau ir mėgau, sūrį, vaisius. Liepė atsisakyti druskos, bet nesugebėjau – ją pakeičiau sveikesne Himalajų druska. Nedidelis praradimas.
Įsigijau trintuvę, plaku vaisių ir daržovių kokteilius, atradau šalavijų sėklas. Kokteilius patogu neštis ir į darbą. Tikrai nesikankinu, retai pagalvoju, kad ko nors labai norėčiau. Sunkiau einant į restoranus, nes čia ir to, ir ano negalima.
Šampanas! Mėgstu šį gėrimą ir sunku jo atsisakyti. Juolab kad visada iššauname po šunų parodų, kai iškovojame pergalę. O manieji taksai – jei ne vienas, tai kitas – visada laimi.
– Kokių rezultatų dėdama tokias pastangas pasiekėte daugiau nei per mėnesį?
– Atsikračiau 6 kilogramų. Neslėpsiu, įsivaizdavau geresnį rezultatą, nemaniau, kad bus taip sunku. Bet juk matuojame ne vien kilogramais! Jei kalbėsime apie matmenis, rezultatas yra minus 20 centimetrų.
Tai, manau, visai neblogai. 5 kilogramus sveria mano nykštukinis taksas – paėmusi jį ant rankų suprantu, kokia masė nukrito nuo manęs. Tai yra daug.
Daugiau skaitykite antradienio žurnale „Stilius".
