Konfliktas kilo iš karto po to, kai stilistė viešai nusistebėjo, kad į popžvaigždžių vakarėlius vaikšto ir vidutinio amžiaus žmonės. A.Jagelavičiūtė dėjosi nesuprantanti, ką jie ten gali veikti.
Nors stilistė savo įraše nepaminėjo jokios konkrečios pavardės, dažnas vakarėlių svečias S.Martinavičius rėžė Agnei atkirtį, sukurdamas apie ją pasaką.
Toliau pateikiame ją visą (kalba netaisyta, - Red. pastaba).
„Tai viena iš daugelio Lietuvos merginų kuri savo chamizmu ir įžeidinėdama kitus bando būti populiari. Ji kažkuo panaši į Moniką Šalčiūtę, kaip Jurijus Smoriginas sakė: „Ji tokia kvaila, kad net per savo kvailumą tapo populiari“.
Ji pagarsėjo per pigų realybės šou, o paskui vis bandė save reklamuoti, kaip drabužių dizainerė, dailininkė, virėja, vedėja, bet taip ir nesusiformavo dar mergaitė.
Dar portalai rašė, kad kai nuskrido į Braziliją, tai nei iš aerouosto neleido išeit – išsyk atgal į Lietuvą deportavo, mat brazilų pareigūnai identifikavo kažkaip, jog šioji esanti neaiški kažkuo. Kitą sykį Agnė nusiskuto galvą plikai, matyt galvojo, kad taip gražiau atrodys. Ilgai tūsinos su režisierium, tai dar kalbos buvo pasklidę, esą būtent šis įtaisė ją į nemokamą vietą kažkokioj aukštojoj mokykloj. O per vieną TV laidą pas Rūta Mikelkevičiūtė, ėmė klausinėti viešai žurnalistės, kokio ilgio jos draugo penis. Sakau, abi panašios su Šalčiūte. Tai atsakymo berods negavo...
Dar žmonės sako, bjauraus būdo, įžūli ir rėksnė, bet čia jau nežinau, ar tiesa, nebendravau...
Atsidarius paguglinti radau tokį pasakojimą vienam portale, kažkokio seno gėjaus pasakojimas: „Anot gerai informuotų gandonešių, prieš daug daug metų į Vilnių iš tolimo Dzūkijos kaimo atvyko toks šviesiaplaukis bachuriukas.
Nežinome nei jo vardo nei pavardės nei gimtojo kaimo užvadinimo.
Žinome tik, kad baigė jis barmenų-padavėjų kursus Žirmūnuose ir išėjo į Vilnių sau laimės ieškotis. Bet kur tik jis nėjo, niekur jo nepriėmė į darbą.
Kol vieną tokį kartą užėjo jis į nematomą iš gatvės klubą, kažkur Naujamiestyje, tarp fabriko griuvėsių.
Tenykščiams jaunas nekaltos išvaizdos blondinukas labai patiko ir jie davė jam darbo prie baro ir aplinkui. Taip vyruko pašaukimas jį atrado ir jis tapo gėjumi.
Anų gyvenimo būdas jam buvo prie širdies. Vyrai varžėsi dėl jaunojo gražuoliuko dėmesio, pirko jam dovanas, vedėsi pramogauti.
Ten jis išmoko vienos gudrybės – gosliai išsižioti žiūrėdamas vyriškos lyties pašnekovui į akis bei karts nuo karto aplaižyti lūpas. Retas gėjus atsilaikydavo.
Viskas buvo puiku, kol blondinukas nepastebėjo, kad jo populiarumas pradėjo menkėti. Nieko nesuprasdamas jis vienišas kiūtojo pamiltojo klubo rūsiuose – tai išsižiodamas, tai apsilaižydamas, veltui laukdamas senų pinigingų draugų.
Kol neišlaikęs jo kančių senas gėjus atskleidė jam tragišką gėjiško gyvenimo būdo pusę, apie katrą anas ir neįtarė. Pasirodo, jis tiesiog peržengė amžiaus ribą, kuomet už gerus santykius vyrai apdovanoja. Dabar, jeigu jis norės tokių santykių, jam pačiam teks apipilti aną pusę dovanomis.
Vargšas blondinukas apstulbo – juk jis dar buvo visai jaunas ir, kaip pats manė, puikiai išrodė. Tai kaip čia dabar? Senasis gėjus, pasitaisęs krintančius nuo nosies akuliorius, jam priminė, kad gėjai – labai estetizuota publika, šokėjai, menininkai, muzikantai, dizaineriai ir madų bei gerų drabužių verslo atstovai, todėl reikalavimai jų išlaikomiems partneriams – labai griežti.
„Ką man daryti, tai ką gi dabar daryti?“ – grąžė rankas blondinukas, – „aš jau pripratau prie vyrų dėmesio, aš noriu ir toliau būti žvaigžde“.
Ir čia vargšas sulaukė išmintingojo gėjaus patarimo: „Mielas berniuk, nėra tau kito kelio, tik lyties keitimo operacija. Tapk moterimi. Tai nesunku – visų makiažo ir pasirėdymo gudrybių tu jau išmokai, beliko tik užsiauginti papus ir nupjauti geram šokėjui trukdančius daiktus. Žinok, kad heteroseksualai vyrai kur kas menkiau išrankūs savo draugėms, nei mes. Būdamas moterimi tu iki balerinos pensijos amžiaus galėsi gyventi išlaikomas ir mylimas vyrų“.
Nieko neatsakė senajam gėjui blondinukas, tik tyliai nubraukė ašarą ir išėjo.
Po pusės metų senasis gėjus įsijungė TV ir apstulbo – vienoje trumpai apsikirpusioje svilinančioje briunetėje, katra aktyviai maskatavo papais ir gundė praverta burna realybės šou dalyvius, jis iškart atpažino savo draugo – mažojo gėjuko bruožus.
Tuomet išmintingasis gėjus ir suprato, kad iš jaunojo blondinuko, kaip iš bjauriojo ančiuko, išsirito ir ekrane siautėja tikra moteris-vamp! Jis nuosavu liežuviu uždegė Lietuvai naują žvaigždę!
Kai mes pareikalavome pasakyti, kaip tos žvaigždės vardas ir pavardė – kad nedelsiant atskleisti jos inkognito ir pareikalauti interviu, jis paslaptingai nusišypsojo ir pasiūlė stebėti, kas niekaip negali atsikratyti seno įpročio kalbėtis su vyrais kviečiamai išsižiojus.“
Nežinau, prie ko čia Agnė, gal kokį gėjų matyt sukritikavo, anas ir įgėlė.
O dabar prie esmės. Kai aš baigiau mokyklą Agnė dar gimus turbūt nebuvo, kai du metus atitarnavau ir grįžęs gyniau Lietuvos objektus nuo Sovietų agresijos, Agnė dar vystykluose sisių darė. 1993 m. pradėjau verslus ir visada buvau aktyvus visuomeninam gyvenime. Daug nuveikta darbų, padaryta labdarų, aprašysiu knygoje, kai pasensiu, nes tema ne apie mane.
Tema, kad ši kandi moteris, kuri nieko doro nenuveikusi, kandžioja visus kurie kažką daugiau už ją nuveikė. 18 m. aktyviai dirbdamas nelindau į viešumą. Antri metai, kai to nebegaliu išvengti, nuveikti darbai, draugų ratas, interesai ir nori nenori atsiduri spaudoje ir televizijoje.
Pamačiusi Agnė , kad kritikuodama mane gali dar sau žinomumo atsiriekti, pradėjo kandžioti ir mane. Jai atrodo, kad į renginius gali rinktis tik tris klases baigę žurnalistai ir įmonės darbuotojai ir jokiu būdu į renginį negalima kviesti draugų, kolegų ar šiaip žinomų ar nežinomų žmonių. Agnė mano, pagal savo sugedimo laipsnį, kad kai tau 20, reikia gerti ir vaikščioti į aukšto lygio renginius (nemačiau ten dvidešimtmečių ir jų ten negali būti), o kai tau 40-ies reikia ant pečiaus gulėti.
Keista neišprususios mergaitės nuomonė, ar iš kvailumo, kaip Smoriginas sakė, ar iš pagiežos, nors greičiausiai iš noro, kad apie ją parašyčiau.
Matyt supratusi, kad man kąsdama gali dantukus nusilaužti, pavardę mano ištrynė, na komentatoriams aišku apie ką kalba.
Va tokia linksma ir primityvoka mergaitės istorija.“
