Grožio pasaulis ir jo naujienos Ievą traukė jau nuo paauglystės. Studijuodama Klaipėdoje iš Palangos kilusi mergina norėjo užsidirbti savoms išlaidoms. „Kristianos“ parduotuvės, kurių prieš 14 metų buvo kiek mažiau, jai visuomet atrodė nepasiekiama ir tolima svajonė.
Ievai atrodė, kad čia apsiperka tik turtingos ponios. Ji su draugėmis tik užeidavo pauostyti naujausių kvepalų, apžiūrėti grožio naujienų.
„Ir tada mane žavėjo gera kosmetika, prabangūs kvepalai, rafinuoti jų buteliukai. Man visada imponavo graži aplinka, vertinau išskirtinius daiktus“, – pasakojo I.Petrulytė.
Tačiau prieš 14 metų laikraštyje pamačiusi skelbimą, kad šioje parduotuvėje Klaipėdos prekybos centre reikia salės konsultančių, Ieva vis dėlto išdrįso patyliukais išsiųsti gyvenimo aprašymą. Pakviesta į pirmąją atranką mergina suprato – tai geras ženklas. Ją priėmė.
„Buvo be galo įdomu. Nuo pat pirmų darbo dienų man patiko bendrauti su žmonėmis, jiems patarti ir sulaukti padėkos.
Darbas įdomus, nemonotoniškas, įmonėje rengiami aukšto lygio darbuotojų mokymai. Tačiau ir čia atėjo momentas, kai supratau, kad noriu daugiau, noriu tobulėti. Svajojau padaryti karjerą, būti žinoma ir apsupta protingų įdomių žmonių“, – šypsojosi Ieva.
Konsultante Ieva dirbo daugiau nei trejus metus, iš uostamiesčio persikėlė į Vilnių. Gyventi sostinėje pajūrio lietuvaitė norėjo nuo studijų laikų, tad labai džiaugėsi išsipildžius šiai svajonei.
Vėliau čia pastebėta gabi mergina buvo įdarbinta biure, tapo savo vadovės pagalbininke. Iš asistentės po dar kelerių metų ji tapo komercijos direktore.
„Jei nesi tinginys, stengiesi ir dirbi atsakingai, tikrai būsi pastebėtas ir įvertintas. Mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų pačių. Tikiu, kad savo vaidmenį suvaidina ir likimas: svarbu būti tinkamoje vietoje ir reikiamu laiku.
Džiaugiuosi, kad savo kelią atradau anksti, dar būdama studentė nesuabejojau ir išsiunčiau gyvenimo parašymą būtent čia“, – šypsojosi moteris.
– Apie konsultantės darbą kalbate degančiomis akimis. O jei šiandien paskambintų parduotuvės vadovė, pasiguostų, kad susirgo net kelios darbuotojos, ir paprašytų iš biuro nusileisti padirbėti į parduotuvę?
– Atsakymas paprastas: iš karto! Juk žinau viską: asortimentą, prekių vietas lentynose, ko reikia žmogui, kaip patarti. Visa tai jau dariau ir puikiai suvokiu.
Be to, kiekvienais metais su dideliu džiaugsmu gruodžio mėnesį kelioms savaitėms užrakiname biuro duris ir pasiskirstome po parduotuves. Ir mums, vadovams, reikia pabendrauti su žmonėmis, ir merginoms Kalėdų laikotarpiu pagalba naudinga.
Įsiklausome į klientų poreikius, išgirstame pageidavimų, kartais ir pastabų, paklausinėjame – tokia informacija labai vertinga. Tai pats geriausias darbas! Visada važiuoju į sostinės „Akropolį“. Toje „Kristianos“ parduotuvėje man net sienos savos, viską atsimenu, dirbau ten nuo pat atidarymo. Ten jaučiuosi lyg namie.
– Kaip šiandien, atsisukusi atgal, vertinate savo sėkmės kelią? Kokios savybės nulėmė jūsų sėkmę?
– Pirmiausia reikia turėti aiškią svajonę, tikslų. Jei sau garsiai jų neįvardysi, plauksi per gyvenimą paviršutiniškai. Reikia suprasti, jog turėsi investuoti daug savo laiko, kad tas svajones pasiektum.
Dabar tai suprantu. Anksčiau tikrai būdavo tokių momentų, kad iki nakties sėdžiu biure, o draugai eina linksmintis. Tokiomis minutėmis ir pagailėdavau savęs, ir ašarą išspausdavau. Jei nebūčiau daug dirbusi, šiandien nebūčiau tas, kas esu.
Juk tai, kas mūsų nenužudo, daro mus stipresnius. Svajonė, tikslai, užsispyrimas, atkaklus siekis – tai kelias į sėkmę.
Esu įsitikinusi, kad sėkmė lydi tuos, kurie nuolat ir kryptingai dirba tai, ką supranta ir mėgsta.
Juk sėdėdamas ne savo rogėse ir dirbdamas iki patrūkimo kažin ar ką protinga nuveiksi. Vadovaujuosi posakiu, kad reikia išmanyti, mėgti savo darbą ir tikėti tuo, ką darai.
Esu be galo dėkinga įmonės savininkui Benui Gudeliui, kuris man yra autoritetas ir pavyzdys, kaip būtina siekti ir įgyvendinti savo tikslus iki galo.
Žaviuosi jo bendravimo sugebėjimais derybų metu, racionaliu protu ir puikiu humoro jausmu. Jis – mano mokytojas ir patarėjas nuo pirmųjų dienų.
– Esate jauna moteris, turėdama tikslų galite siekti dar daugiau. Tačiau ar yra dar aukštesnių laiptelių, ar dabar jau mėgausitės profesine ramybe ir darbu, kuris jums mielas?
– Žmogus visuomet turi augti ir tobulėti, nesvarbu, kiek jam metų. Niekada negali stovėti vienoje vietoje, reikia paskatų, mąstyti, kelti sau vis naujus – didesnius tikslus. Net ir gamtoje niekas nestovi vietoje. Norint, kad gėlė žydėtų, ją reikia laistyti, prižiū- rėti. Taip ir su žmogumi – jei tik nustoji augti, kaipmat pradedi nykti, nes aplinka nesiliaudama auga toliau.
– „Kristianoje“ dirbate jau 14 metų. Sakoma, kad karjeros siekiantiems žmonėms nėra gerai užsisėdėti vienoje darbovietėje.
– Jeigu supratai, kad sėdai į savo roges, nemesk kelio dėl takelio. Jei jautiesi tinkamoje vietoje, joje ir tobulėk, stenkis, kelk sau naujus tikslus. Kam blaškytis ir švaistyti laiką?
Bet kurioje kitoje įmonėje turėsi vėl pradėti nuo nulio, susipažinti su jos veikla nuo pradžių. Man grožio sritis yra labai artima.
– Esate baigusi pedagogikos ir psichologijos studijas. Ar įsivaizdavote, kad gyvenime atsidursite grožio pasaulyje ir dirbsite tokį darbą?
– Niekada apie tai negalvojau, viskas nutiko spontaniškai, reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku. Pamačiau skelbimą, ir ratas įsisuko – jau pirmąją darbo dieną supratau, kad esu savo rogėse, apsupta profesionalios komandos, su kuria galime daug ko pasiekti.
– Ar nebūna akimirkų, kai lyg ir pasigailite, kad, atidavusi visą save karjerai, namie vakarojate viena – neturite šeimos, vaikų?
– Gailėtis nėra kada, esu nuolat užsiėmusi ir labai džiaugiuosi turėdama laisvą minutę pabūti viena – paskaityti knygą ar tiesiog patinginiauti. Šiuo metu save noriu atiduoti darbui. Esu įsitikinusi, kad tol, kol esu jauna, turiu stengtis kuo daugiau pasiekti.
Žinoma, būna dienų, kai nuotaika prastesnė ir savęs gaila neaišku dėl ko. Tačiau neleidžiu liūdesiui iškeroti, nueinu pasportuoti, pasimėgauju grožio procedūromis. Ir vėl saulė šviečia. Iš prigimties esu didelė optimistė ir į gyvenimą žvelgiu pozityviai.
– Turbūt negalite skųstis gerbėjų stoka?
– Jų yra. Tačiau laiko jiems neskiriu. Turiu artimų žmonių draugiją, su jais man gera ir jauku.
– Subrendusi moteris dažniausiai labai tiksliai žino, kokio vyro norėtų šalia. Koks džentelmenas galėtų užkariauti jūsų širdį?
– Žinau, ko noriu. Man patinka vyriški vyrai, už kurių galiu jaustis kaip už geros, tvirtos, storos plytų sienos. Man svarbus humoro jausmas. Manau, ši savybė labai žavinga. Jokiu būdu ne šykštuolis! Kad ir kokia savarankiška būtum, manau, kad kiekvienai moteriai patinka būti palepinamai širdžiai mielais daiktais.
Vyro išvaizdai didelių reikalavimų nekeliu. Grožis nėra lemiamas veiksnys. Man daug svarbiau asmeninės savybės: protingas, nuoširdus, pastovus. Tikrai nebūtų malonu, jei šalia manęs būtų narcizas, kuris puoštųsi ir pudruotųsi nosį. Vyras turi būti vyriškas, o moteris – moteriška.
– Esate stipri, finansiškai apsirūpinusi ir labai graži moteris. Ar niekada nekyla mintis, kad vyrai bijo tokių moterų kaip jūs?
– Ačiū už komplimentus. Taip, nujaučiu, kad taip yra. Ne kartą draugių vyrai man tai yra sakę. Tačiau visiškai dėl to nesuku galvos. Tie, kurie bijo, man nereikalingi. Man patinka stiprios ir protingos, kai ko gyvenime pasiekusios asmenybės. Iš tokių galima pasimokyti, pasisemti vertingų patarimų.
– Įsivaizduokite, kristų į akį koks paprastas vaikinukas, uždirbantis minimalų atlyginimą...
– Bandau įsivaizduoti... Bet man neišeina. Turbūt eičiau ir praeičiau. Juk susipažįstant su žmogumi pirmiausia, ką matome, yra išvaizda. Prieina, siūlosi bendrauti, o tu matai, kad tau jis atrodo nepatraukliai ar nepriimtinai. Tuomet ir į kalbas nesileidi. Vadovaujuosi posakiu, kad sutinki pagal išvaizdą, o palydi pagal protą.
Ne toks žmogus man reikalingas. Bet kokio man tikrai nereikia, neverta gaišti laiko! Nesilaikau jokių stereotipų apie šeimą ir jos būtinybę moteriai.
Kiekvienas pasirenka savo kelią ir bet kokį pasirinkimą reikia gerbti. Mes patys esame savo gyvenimo kalviai.
Šiandien pažįstu ne vieną merginą, kurios yra mano amžiaus ir neturi vaikų. Jos labai dėl to išgyvena, nes jas spaudžia ir tėvai, ir giminės. O tada kaip būna? Kai tau nuolat kas nors peršama per prievartą, elgiesi priešingai. Viskas turi įvykti natūraliai.
– Dirbate grožio imperijoje. Ar galėtume jus išvysti darbe be makiažo?
– Negalėčiau ateiti nesidažiusi... Jausčiausi blogai. Juk esu grožio kompanijos veidas, siela. Turiu parodyti, kaip atrodau, ką gali priemonės, kuriomis prekiaujame. Kartais net sunku įsivaizduoti, ką gali naujausios technologijos.
Daugiau - antradienio žurnale „Stilius". Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
