Kaune surengto karnavalo idėjos sumanytojai stilistas Mantas Petruškevičius ir verslininkė Rasa Arlauskienė tikino, kad ši naktis skirta tiems, kurie nori vaidinti, persikūnyti, žavėti, priblokšti ir mėgautis nakties saldybe.
Į „Casanova Ball“ karnavalą susirinkusi publika iš Kauno ir Vilniaus lyg tikrame Venecijos karnavale akis slėpė po domino akiniais, o veidus – po kaukėmis. Kai kurie šventės svečiai šiai progai pasisiuvo karnavalo kostiumus.
Vieni dalyviai pasakojo, kad kaukes specialiai šiai šventei įsigijo Venecijoje, kiti kūrė patys ar į pagalbą telkėsi dizainerius.
„Pernai Venecijoje išvydau šią rankų darbo kaukę ir nutariau ją įsigyti. Žinojau, kad ateis paslaptinga naktis, kai po ja slėpsiuosi“, – sakė dizainerė Audronė Bunikienė.
Iš Venecijos kaukę parsivežė ir renginio organizatorė R.Arlauskienė. Verslininkė Natalija Martinavičienė kaukę šiai šventei sukūrė ir pagamino pati. Dizainerė Inga Petrikaitė karnavale taip pat pasirodė su pačios gaminta kauke.
Vakaro svečiams buvo parengta speciali DJ Driule XL ir šokėjų iš Amsterdamo programa.
Karnavalo naktis neapsiėjo be prabangaus šampano „Armand De Brignac“ ir svaigių kvepalų „Histories de parfums – Casanova 1725“. Šis kvapas pasirinktas neatsitiktinai. Skaičius žymi garsiojo moterų viliotojo ir nuotykių ieškotojo Giacomo Casanovos gimimo datą.
Venecijos karnavalas pirmą kartą dokumentuose paminėtas 1094 metais. Vis dėlto jo ištakos – antikos epochoje. Nuėmus derlių būdavo rengiami masiniai pasilinksminimai, skirti dievo Saturno garbei.
Tik tos šventės metu vargšams buvo leidžiama lygiomis teisėmis sėdėti prie ponų stalo. Tačiau klasinė nelygybė vis tiek būtų gadinusi nuotaiką tiek vieniems, tiek kitiems.
Kaukės – štai kas išgelbėjo padėtį, nes jos paslėpdavo viską – asmenį, turtinę padėtį, drovumą ar net gašlumą.
XVIII amžiuje Venecijoje karnavalai buvo tokie populiarūs ir jiems skirta tiek dėmesio, kad kostiumai ėmė panašėti į aukštosios mados modelius.
