Minėdami antrąsias aktoriaus mirties metines siūlome prisiminti linksmiausias jo frazes apie moteris, darbą ir savo išskirtinį būdą bei rimtus ir kone pranašiškus pamąstymus gyvenimiškais klausimais.
Apie teatrą:
„Man meliausia vaidinti teatre. Tik šiais laikais iš teatro aktorius negali pragyventi. Jis gali egzistuoti, bet ne gyventi. Bent jau aš.“
„Mielai dirbčiau tik teatre, jei gaučiau 2 mln. JAV dolerių. Tada tikrai neičiau į televiziją ir neskirčiau jai tiek daug laiko, energijos, darbo. Teatre mokama mažai, nors, mano nuomone, Lietuvoje yra tik dvi eksportinės prekės – krepšinis ir teatras. Beje, teatras, man atrodo, yra geresnė eksporto prekė, nes krepšiniui trūksta stabilumo, kuris yra profesionalumo požymis.“
„Aš gyvenu iš televizijos, nors labiau myliu teatrą. Televizija yra vienas didžiulis fabrikas, o teatre kiekvienas žmogus įneša savą prieskonių rūšį.“
Apie aktorystę:
„Šimtą kartų gailėjausi pasirinkęs aktorystę. Kas pusvalandį galima gailėtis, kad pasirinkai tą profesiją. Tačiau jei gyvenimą tektų pradėti iš naujo, vėl ją pasirinkčiau.“
„Aš nesakyčiau, kad tapau žvaigžde. Apskritai kenksmingas toks galvojimo procesas: na, kaip čia man prasimušus? Ne apie tai reikia galvoti. Reikia darbą dirbti, kaip sakė A.Čechovas. Ir pripažinimas arba ateis savaime, arba neateis.“
„Nei aš komikas, nei ką. Esu normalus žmogus, tiksliau, gerai informuotas pesimistas. Kai į gyvenimą pasižiūri su gera doze cinizmo, tada ir atsiranda humoras. Gyvenimas savaime yra juokingas, todėl visi mes esame komikai, kai pradedame apie tai rimtai kalbėti“.
„Užsidedi peruką, prisiklijuoji ūsus, barzdą, nuteški vieną kitą grimasą ir žiūri: limpa vaidmuo ar ne.“
„Aktorius yra antra iš seniausių profesijų žemėje. Jis irgi kaip prostitutė turi parsidavinėti režisieriui.“
„Žvaigžde aktorių vadinti galima tuomet, kai jį žino visas pasaulis. Tomas Cruise'as, Robertas De Niro. Čia esi tik ūkas, kuris matomas pro teleskopą. Ir tai tik tuomet, kai nėra debesų. Nebūna vietinių žvaigždžių.“
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo – pavyzdžiui, vaikščiojant gatvėmis ir stebint žmones: pasisemdavau peno savo herojams, kurių aplinkui galima įžvelgti labai daug.“
„Visuomet sakiau: svarbu ne ką vaidinti, o kaip.“
„Lietuviškas kinas – retas, todėl ir gardus delikatesas.“
„Faktiškai visą vasarą viduriavau, kitaip tariant – dirbau.“
Apie juokelius:
„Kodėl, kai niekas nemato ir negirdi, mes kalbame tik apie antrą galą, tačiau vos atsidūrę viešumoje staiga tampame tokiais gerais, teisingais ir santūriais Marijos žemės gyventojais megztomis beretėmis? Neduok Dieve, išgirsime ką nors nepadoraus! Nors niekas nepacituotų antros giesmės „Marija Marija, švenčiausia lelija“ eilutės. Garantuoju!“
Paklaustas, ar galėtų pacituoti antrąją eilutę: „Ne. Nes užtenka tiek, kiek žinau. Galiu juokauti pacitavęs tik pirmąją eilutę.“
„Prieš 20 metų daugiausia juokdavomės iš to, iš ko nebuvo galima, o dabar juokiamės iš to, iš ko nereikia.“
„Lietuvį lengva prajuokinti, bet man pačiam tai daryti atgrasu, nes populiariausias yra urologinis humoras.“
Apie alkoholį:
„Pakartosiu frazę, kuri eina iš lūpų į lūpas: „Nepjuščij artist eto nonsens“ („Negeriantis artistas – tai nesąmonė“). Šimtu procentų tam pritariu. Aktoriaus profesija yra labai įtempta. Įtampa daro savo. Apskritai geria visi, tik ne į visus kreipiamas toks didelis dėmesys, pavyzdžiui, kaip į aktorius.“
„Nesuprantu žmonių, kurie prieš spektaklį turi išgerti 50 gramų. Aš prieš išeidamas į sceną negeriu arba geriu daug. Išgėrus 50 gramų man pradeda pintis liežuvis, o išgėrus 350 gramų, atrodo, viskas einasi puikiai.“ (Juokiasi.)
Apie politiką:
„Kaip sakoma, kiekviena tauta yra verta tos valdžios, kurią išsirinko. Tik kad iš visų tų silpnapročių nėra ką rinkti. O pats į valdžią nenoriu. Kai matai, kad 80 procentų Lietuvos žmonių mąsto vienodai, suvoki, kad nemąsto išvis.“
Apie savo charakterį:
„Niekada dėl nieko nesiteisinu. Jeigu taip buvo, vadinasi, buvo, o jeigu neprisimenu, vadinasi, nebuvo.“
„Šiaip iš prigimties aš esu labai didelis tinginys ir jeigu man būtų galima nedirbti, aš gulėčiau ant stalo tarp tų šratų ir tegul mane daužo, daužo.“
„Aplink save esu susikūręs sieną, neprisileidžiu žmonių. O tie, kuriuos prisileidžiu, mano gyvenime lieka ilgam.“
„Manau, kad esu ir stiprus, ir silpnas. Viskas, kas yra žmogiška, man nesvetima.“
„Iš savęs pasijuokti reikia. O kai juokiesi nevalingai, tai yra dar geriau.“
„Aš nesu kerštingas. Aš esu teisingas.“
Apie savimeilę ir trūkumus:
„Trūkumus? Pinigų. Kitokių neturiu. Esu idealus.“
„Taip, aš nuostabus! O ar saugomas ir tausojamas... Niekas tavęs neišsaugos, jei pats nesisaugosi.“
Apie moteris:
„Moteris, kuri sveria 100 kilogramų, man neatrodo seksuali. Dailioji lytis į save turi investuoti didžiąją dalį atlyginimo – būti susitvarkiusi plaukus, nagus, odą.“
„Jei damos panagės juodos, jų nepaslėps net baltos pirštinaitės.“
„Be moterų mes esame niekas. Be moters lieka tik alkoholis.“
„Moteris – atspirties taškas, be kurio vyrai negali gyventi.“
„Moteris turi būti šiek tiek kvaila, mokėti gražiai meluoti, tada ji bus protinga. Jei moters negali pagauti meluojančios, ji yra protinga.“
„Mano patarimas norinčioms sublizgėti moterims: moterys, tapkite moterimis, nesuvyriškėkite.“
Paklaustas, kokia moters savybė jį labiausiai žavi, V.Šapranauskas teigė: „Humoro jausmas. O kur jis, ten, aišku, ir protas – jie susiję kaip broliai dvyniai. Šios savybės tinka ir vyrams, tačiau moteris dar turi būti ir graži.“
„Gyvenimas duotas vienas, trečdalį jo normaliai žmogus pramiega, o moterys vieną trečdalį dar ir prasidažo.“
„Pasirinkti spindinčią moterį, kuri susuka smegenis, daug pastangų nereikia, bet atsikratyti jos būna labai sunku.“
„Jei kalbame apie visokias „olialia pupytes“, tai dar vienas fenomenas, kurio niekaip nesuvokiu. Nežinau netgi jų vardų, man jos visos vienodos, kaip kinai. Tai tarsi tokia perlinių vištų veislė – pentardos. Arba – paprasčiausias sekso objektas, staklės, ant kurių reikia dirbti. Tokių pupyčių šou yra visose šalyse, ne tik pas mus, tad, matyt, ir tokių reikia. Kažkas į jas žiūri.“
Apie grožį:
„Man patinka gražūs galvos apdangalai. Jie gali kompensuoti kai kuriuos veido trūkumus.“
„Brangios sąsagos nelabai matosi, bet puikiai jaučiasi.“
„Spalvų ir stilių kakofonija graži gali būti tik cirke.“
„Žiūrėdamas savo nuotraukų albumą, žvelgdamas į senas madas matau, koks šlykštus buvau jaunystėje ir koks dabar esu neblogas. Metams bėgant darausi jaunesnis.“
„Manau, kad esu džentelmeniškas. Vyras nevalytais batais yra atgrasus. Vyras, kurio pečius nusėjusios pleiskanos, yra atstumiantis.“
Apie mylimąją, atlikėją Ievą Stasiulevičiūtę:
„Moteris turi būti ir graži, ir protinga. Tuomet ji bus ir gera mama, ir vakarėliuose su ja nebus gėda. Tačiau paprastai tokio derinio nebūna. Vis dėlto mano moteris – ir graži, ir protinga.“
Paklaustas, ar svajoja surasti moterį, su kuria būtų iki gyvenimo pabaigos: „Provokuojantis klausimas, bet tokią jau radau.“
2013-ųjų vasarį paklaustas, ar šiuo metu turi kokį nors augintinį, V.Šapranauskas atsakė: „Ieva yra namuose.“ Ir pridūrė: „Ne, gyvūnų neturiu. Supratau, kad pats esu kaip katinas. Ieva sako, kad mano net judesiai kaip katino.“
Apie ateities planus:
„Nieko neplanuoju ir gali būti, kad kurį nors sezoną televizijoje liksiu be darbo. Tada reikėtų kur nors vykti skinti braškių, nes valgyti norisi visada. Ir skaniai. Džiaugiuosi tuo, ką turiu dabar, ir gyvenu šia diena. Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ herojus Meistras yra pasakęs nuostabius žodžius: „Jaunystėje norėjau apkeliauti visą Žemės rutulį. Matyt, nelemta.“ (2004 m.)
Apie gyvenimą:
„Kartais namuose dingsta ir sidabriniai šaukšteliai, bet jie kada nors atsiranda. Kartais reikia dingti, pabėgti nuo tikrovės, kuri užknisa.“
„Per savo gyvenimą esu įpratęs būti ir vienas. Ilgainiui tai užknisa, bet nėra taip blogai, kai atrodo. Bent jau niekas nesipainioja po kojomis.“
„Pats gyvenimas liūdnai juokingas. Būna dienų lyg tyčia, kai viskas krinta iš rankų, erzina, dirgina. Neretas komikas širdies gilumoje yra tragikas. Iš tikrųjų man pabodo būti komiku.“
„Valentino diena turėtų būti kasdien – mylėti reikia kiekvieną dieną.“
„Į dangų pateksime daugelis, ten visi būsime žvaigždės.“
Tragiško likimo aktorių kolegos mini tik šilčiausiais žodžiais
Kartu su V.Šapranausku aktorystės meną studijavusi aktorė Larisa Kalpokaitė: „Nebuvo jis joks gražuolis, tik turėjo ilgas blakstienas ir buvo labai šarmingas.“
„Jis išgyvendavo, kad tik šeimai nieko netrūktų. Dėl jos imdavosi daugybės darbų. Pats Vytautas buvo užaugęs apgaubtas mamos meilės kaip koks princas.“
Televizijos prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas: „Šapras tuo ir buvo žavus, kad visuomet iš pusės žodžio suprasdavo, ko iš jo norima. Jam nereikėdavo aiškinti kelis kartus. Tai buvo išskirtinė asmenybė, turinti savo nuomonę ir požiūrį, kurio nereikėdavo šlifuoti.“
Aktorė Asta Baukutė: „Mes mylėjome vienas kitą kaip kūrėjai, bet niekada nelįsdavome į apatinį trikotažą.“
Televizijos laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis: „Jis buvo toks žmogus, kuris mokėdavo vieną akimirką pralinksminti, o kitą nuliūdinti. Dabar televizijoje tokio įkvėpti sugebančio žmogaus nebėra.“
Aktorius Arūnas Sakalauskas: „V.Šapranauskas sudegė kaip kometa. Jis nepripažino dalinių darbų, dalinių emocijų. Jis iš gyvenimo ėmė viską, ką tiktai galėjo priimti.“
Vilniaus mažojo teatro, kuriame vaidmenis kūrė V.Šapranauskas, įkūrėjas ir buvęs ilgametis vadovas Rimas Tuminas: „Vytautas mūsų gyvenimui davė šventę, nors jo paties gyvenimas ne visada buvo šventiškas. Tačiau tokių žiūrovų, kokius turėjo Vytautas, turi retas aktorius. Jo žiūrovai buvo nuo vaiko iki senelio.“
