Inga Grubliauskienė džiazo dvasia užkrėtė ir Mantą Petruškevičių

„Džiazas yra vidinė žmogaus būsena“, – įsitikinusi Klaipėdos pilies džiazo asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė. Štai kodėl ji jau keliolika metų nepailsdama uostamiestį panardina į džiazą, uždega juo vis daugiau žmonių. Jai net festivalio vasarą negana – balandžio 30 d. rengia su komanda Džiazo dienos šventimą.

Inga Grubliauskienė.<br>A.Pelakausko nuotr., „Liza Svajos“ rūbai, E.Strakšienės šukuosena, J.Pupšytės makiažas.
Inga Grubliauskienė.<br>A.Pelakausko nuotr., „Liza Svajos“ rūbai, E.Strakšienės šukuosena, J.Pupšytės makiažas.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 19, 2015, 10:01 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 10:22 AM

Džiazo diena, globojama UNESCO, visame pasaulyje minima kiekvienų metų balandžio 30 d. Šia diena siekiama ne tik skatinti kultūrų tarpusavio supratimą, dialogą ir toleranciją, lyčių lygybę, bet ir informuoti visuomenę apie džiazo muzikos vaidmenį skleidžiant ir puoselėjant visuotines vertybes.

Praėjusiais metais tarptautinė Džiazo diena iš viso minėta 196 pasaulio šalyse. Klaipėdos pilies džiazo festivalio komanda, o kartu ir Klaipėda prie gausaus būrio Džiazo dieną mininčių šalių ir miestų prisijungė pernai.

-Tai renginys visiems, nemokamas ar skirtas tik džiazui prijaučiantiems?

-Kiekvienoje pasaulio šalyje ar mieste Džiazo diena minima skirtingai. Mes gi tiek rengdami Klaipėdos pilies džiazo festivalį, tiek ir visus kitus su festivaliu susijusius bei ištisus metus vykstančius renginius, vadovaujamės festivalio pagrindiniu šūkiu – „gera muzika, geriems žmonėms“ bei principu, kad visi mūsų organizuojami renginiai privalo būti nemokami.

Išties siekiame, kad kuo daugiau įvairiausio amžiaus, išsilavinimo, muzikinio skonio klaipėdiečių ir miesto svečių įsitrauktų į kultūringą laisvalaikio praleidimą bei ugdytų savo kultūrinius pojūčius.

Be uostamiesčio, šiemet tarptautinė Džiazo diena Lietuvoje dar minima ir Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose. Tiesa, Klaipėdoje mes ją švęsime tikriausiai audringiausiai ir „masiškiausiai“.

15 val. Pilies uoste atidarysime 2,5 metrų aukščio ir beveik 6,5 metrų pločio meninę-floristinę instaliaciją „Jazz“, kurios kūrėjai – stilistas Mantas Petruškevičius, sodo centras „Frezija“ ir Rytis Zenkevičius. Ši meninė-floristinė instaliacija miestą turėtų puošti iki pat džiazo festivalio, o gal net ir ilgiau.

16 val. visus miestiečius ir miesto svečius pakviesime į Jaunųjų džiazo talentų koncertą Atgimimo aikštėje, o 21 val. į Girmantės Vaitkutės ir „Old City Band“ koncertą, kuris vyks „Amberton“ viešbutyje“ įsikūrusiame „Olympic Rock Casino“.

Beje, čia pat pristatysime ir specialiai Klaipėdos pilies džiazo festivaliui sukurtus „Dionė“ džiazo ledus ir VIVI džiazo kvapą. Visi mano įvardinti renginiai yra nemokami bei skirti visiems be išimties miestiečiams ar Klaipėdos svečiams, prijaučiantiems tiek džiazo muzikai, tiek ir džiazo visuotinėms vestybėms – laisvei ir nuolatinei improvizacijai.

-Juk turite visą festivalį vasaros pradžioje – argi jums neužtenka?

-Festivalis ne tik mano – tai viso miesto renginys, net drįsčiau garsiai teigti – kultūrinis reiškinys, kiekvienos vasaros pirmąjį savaitgalį miestą paskandinantis nenuilstamame džiazo ritme ir į Klaipėdos pritraukiantis tūkstančius svečių ir visos Lietuvos ir užsienio.

O štai atsakydama į klausimą, ar man nepakanka tik organizuoti vieną festivalį, pasakysiu, kad, ko gero, didžiausia bėda slypi manyje ir visoje festivalio organizatorių komandoje – turime per daug idėjų bei visas jas siekiame įgyvendinti, kad ir kaip kartais katastrofiškai trūktų laiko ar energijos.

Net jei kalbame apie patį festivalį, tai kasmet, tik jam pasibaigus, visi sau prisiekiame, kad kitąmet festivalio jau būsią gal kiek mažesnio mąsto, nei surengtojo. Visgi, po metų turime tą patį rezultatą – festivalis tampa dar masiškesniu, apipintu daug didesniu skaičiumi įvairių renginių.

Antra vertus, ne veltui Klaipėda yra tituluojama Lietuvos Naujuoju Orleanu. O tai yra ne tik dėl Klaipėdos pilies džiazo festivalio, daugybės garsių Klaipėdos universitete paruoštų džiazo muzikantų, aibėje miesto barų ir kavinių ištisus metus vakarais vykstančių įvairių džiazo koncertų, bet ir dėl laisvos, džiazuojančios klaipėdiečių dvasios, ko gero, išugdytos čia nuolat siaučiančių „laisvų“ vėjų.

-Festivalis „aplimpa“ specialiai kurtais kvepalais, ledais ir visokiais dar kūriniais – kodėl, kaip jums pavyksta uždegti žmones?

-Sunku vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą. Manau, kad daugel5 pakeri mūsų tikėjimas tuo, ką darome bei užsidegimas įgyvendinti net ir atrodytų neįgyvendinamą idėją.

Verta pridurti, kad jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio festivalio organizacija paremta savanorystės principu. Tad visa mano komanda – tai savanoriai, vedami pačios idėjos ir jos realizacijos, o ne materialiniu akstinu.

-Tarp kitko, kokie tai kvepalai – ar pati jais kvėpinatės?

-Džiazo kvapą sukūrė natūralios lietuviškos kosmetikos gamintojai VIVI ir su jais nuolat bendradarbiaujantis kunigas Valerijus Rudzinskas. Kvapai itin susiję su muzika. Skirtingi jų elementai, kaip ir skirtingos natos, vystosi, keičiasi, atsiskleidžia bei, kaip ir džiazo muzika, kvapas veikia žmogaus būseną ir emocijas, kažkuo jį praturtina.

Pasak kunigo V. Rudzinsko, džiazo festivaliui sukurtas energizuojantis ir gaivus natūralių indiškų eterinių aliejų mišinys įprasmins ir primins festivalio svečiams pačias geriausias ir tikriausias festivalio emocijas. Džiazo kvapas – tai gintaro ataro, gardenijų žiedų ir natūralus obuolių aromato mišinys, kvepėsiantis vasara, džiazu ir ta tikra emocija, atsirandančia patiriant natų – kvapo ar muzikos – improvizaciją.

-Ar pasiruošime Džiazo dienai dalyvauja ir jūsų keturi vaikai?

-Žinoma, kaip gi be jų! – šyptelėjo Inga.

-Jūsų vyro Vytauto Grubliausko – Klaipėdos mero požiūris į džiazą keičiasi?

– Džiazas yra vidinė žmogaus būsena,tad požiūris keistis negali. Jei ne džiazinė filosofija, sunku būtų ištverti tokį alinantį darbą.

-Bet kokia veikla – net atostogos – tampa rutina. Ar kada nors tai pajutote, Inga, sukdamasi džiaze? Ir kas pakelia sparnus vėl?

-Sparnus pakelia mano šeima, mano nuostabioji džiazo šeima, kai visi kartu leidžiame laiką, einame į kitų organizuotus koncertus ir tada, kaip dainavo Louis'as Armstrongas, pasaulis tampa nuostabus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.