Skirtingų kartų atlikėjams prie mikrofono pavyko suderinti muzikinius skonius. Darbo sėkmę nulėmė ir tai, kad S.Povilaičiui ir L.Karaliui patinka atostogauti būtent šiame Lietuvos kurorte.
Grupės ŽAS nariams L.Karaliui- Ezopui, Linui Zareckui-Chorui, Mariui Bereniui-Tru ir Gidonui Šapiro-Bilui, įpratusiems greitai ir be didelių kūrybinių kančių įrašyti kūrinį, susitikimas su S.Povilaičiu buvo tarsi smagus nuotykis.
Studijoje susirinkę vyrai ilgai neužtruko, kol įrašė savo vokalines partijas. Tačiau vėliau „žasai“ pripažino: „Mums lieka tik mokytis, kaip profesionaliai įrašų studijoje dirba maestro.“
Bendru darbu džiaugėsi ir S.Povilaitis – jam patiko repuoti. Lengvai įsimenanti dainos melodija galėtų tapti šio vasaros kurorto poilsiautojų himnu.
Be to, kūrinio vaizdo klipą būtų galima rodyti turistams – jie galėtų susipažinti, kaip keitėsi Palangos veidas ir netgi maudymosi kostiumėlių mados.
Mat ŽAS vyrai nepatingėjo nacionalinės televizijos archyvuose paieškoti smagių ir nostalgija atsiduodančių dokumentinių kadrų iš S.Povilaičio jaunystės laikų Palangoje.
Ar tik ne paplūdimyje vyrai sutarė įrašyti bendrą dainą?
Linas: Praėjusią vasarą su maestro S.Povilaičiu koncertavome tame pačiame renginyje Alytuje. Kai Stasys dainavo savo dainą „Palanga“ , man toptelėjo mintis sujungti ją su senu ŽAS hitu „Palanga močiučių“. Šią mintį brandinau ištisus metus ir šį pavasarį galų gale pasiūliau Stasiui dalyvauti tokioje avantiūroje.
Stasys: Kai Linas paklausė, ar negalėtume sujungti abiejų dainų, daug nemąsčiau ir tarstelėjau: „Kodėl ne?“
Liną puikiai pažįstu nuo mažų dienų – esu daug bendravęs su jo tėvu, ilgamečiu televizijos garso režisieriumi ir estrados dainininku Jonu Mažeika.
Mes buvome draugai, lankydavausi jų namuose ir matydavau lakstantį Liną. Tokį jį, dar vaiką, atsimenu. Vėliau susitikdavome su Linu koncertuose, kartą yra tekę susitikti Palangos paplūdimyje. Dažniau tai būdavo atsitiktiniai susitikimai.
Linas: Su Stasiu bendrauti labai lengva. Nepaisant garbaus amžiaus, jis yra labai jaunatviškos sielos žmogus.
– ŽAS ir S.Povilaičio muzikos stilius labai skiriasi. Kaip vertinate savo muzikinį bandymą?
Linas: Šiuolaikiniai pasaulio kompozitoriai labai dažnai savo kūryboje atgaivina senų gerų, bet primirštų kūrinių melodijas ar vokalo partijas. Kartais taip atsiranda populiarūs nauji muzikiniai hitai. Taip ir šis mūsų eksperimentas su Stasiu jau sulaukė nemažai Lietuvos klausytojų pagyrų.
Stasys: Nesvarbu, kur dainuočiau, mano atliekama „Palanga“ visoje Lietuvoje priimama su dideliu entuziazmu. Kaip ir kitos populiarios dainos.
Pavyzdžiui, „Švieski man vėl“, atrodytų, jau visiems įgrisusi daina, bet pabandyk jos nepadainuoti – gali ir incidentas kilti. (Juokiasi.)
Nors niekados nerepuoju kaip ŽAS vyrai, bendrame kūrinyje tie repo elementai mano dainavimo nepakeitė. Daina buvo sumontuota: dainuoja jie, po to aš, ir tai sinchroniškai kartojasi.
O kai pamačiau vaizdo klipą per televiziją, apsidžiaugiau, kad ŽAS puikiai atrinko senesnius kadrus ir viskas buvo gerai sumontuota. Muzikinis ir vaizdo sprendimas, įvykdytas be didelių pastangų ir menkomis priemonėmis, sukūrė įdomų produktą.
Kad aš ir ŽAS esame skirtingų kartų, – nieko baisaus. Susitinkame, pakalbame. Muzikos kūriniuose susikalbėti dar paprasčiau.
O kaip operos tenoras Virgilijus Noreika susikalbėjo su reperiu Luku Pačkausku? V.Noreika kur kas toliau nuo pramoginės muzikos negu aš, bet rado bendrą kalbą su Luku. Jų atliekama daina „Laikas“ ilgai skambėjo radijo stotyse, televizijose. Todėl mūsų atvejis nėra išskirtinis.
– Kur jums patinka atostogauti ir su kuo?
Stasys: Atostogoms renkuosi tas vietas, kur yra vandens. Neįsivaizduoju atostogų be maudynių jūroje, ežere.
Atostogauti geriausia vienam, nes dainininkams vienatvė – deficitas. Gink Dieve, nesu vienišius ir ilgai būnant vienam atostogos pabostų. Bet iki dviejų savaičių galiu atostogauti ir vienas.
Su žmona irgi atostogaujame, nesu atsiskyrėlis. Bet taip pat renkamės ramesnes vietas. Iš Palangos kartais pabėgame į Juodkrantę, kur mažiau poilsiautojų. Jeigu norime gerai pailsėti, renkamės paplūdimius tolėliau nuo kurorto – tarp Palangos ir Šventosios, kur ne tiek daug žmonių.
Man patinka Lietuva ir jos gamta, todėl atostogos daugiausia susijusios su pajūriu. Jeigu labai norėtųsi, mielai atostogautume su žmona prie ežerų net ir palapinėje.
Bet buvome jaunesni, o dabar jau norisi komforto.
Palanga – populiarus kurortas, man jame labai patinka. Didesnę laiko dalį gyvenu pajūryje nei Vilniuje.
Sostinėje esančiam butui juk nieko nenutiks, nes ir duktė jį prižiūri. O namo Palangoje palikti ilgam negaliu.
Jei audra kiltų ir elektra dingtų, sugestų name įrengtas šildymo katilas.
Tik ši žiema pagailėjo sniego, o kartais būna taip, kad jei nenukasi kiemo, neįvažiuosi.
Linas: Turiu daug mėgstamų atostogų vietų plačiame pasaulyje, bet vasaras labiausiai mėgstu leisti būtent Palangoje. Mane su šiuo kurortu sieja malonūs vaikystės prisiminimai. Atostogauju ten kasmet su artimiausiais žmonėmis.
– Kaip vertinate šį Lietuvos kurortą kaip buvęs verslininkas ir poilsiautojas?
Linas: Daugelis vilniečių poilsiui renkasi Nidą, bet man visada arčiau širdies buvo Palanga. Gal todėl, kad šio kurorto pakraščiuose randu ramybės oazių, o pasiilgęs žmonių visada galiu atsidurti Palangos centro šurmulyje.
Tai gera vieta sezoniniam verslui plėtoti, nes kurortuose žmonės lengviau atsisveikina su savo santaupomis. (Šypsosi.) Palangoje tikrai netrūksta įvairių pramogų ir muzikinių renginių.
– Ar kaip poilsiautojas pasigendate pramogų?
Stasys: Koncertų pakaktų, bet poilsiautojams verkiant reikia vandens parko. Kai lauke vėsu, jūra šalta, visi eitų paplaukioti, pasimaudyti ir pašėlti į vandens parką.
Kadaise buvo jūros vandens baseinas, tačiau dabar jis nugriautas – tiktai bala, aptverta tvora, telkšo.
– Mėgstate maudytis?
Stasys: Labai. Anksčiau į jūrą brisdavau gegužę. Jeigu vanduo įšildavo iki 14 laipsnių, plaukiodavau. O dabar maudynių sezoną pradedu gerokai vėliau – norisi 17 laipsnių šilumos vandens. Tai nepriklauso nuo mėnesio – netikėtai šilta srovė jūroje kartais atplūsta ir balandžio pabaigoje.
Tačiau yra buvę ir taip, kad oras įkaitęs iki 30 laipsnių, o įbridus į jūrą gelia kojas.
Kartą išlipęs iš vandens žvilgtelėjau į lentelę prie gelbėjimo stoties ir netekau žado – vandens temperatūra siekė tik 9 laipsnius. (Juokiasi.) Tai gali nutikti net vidurvasarį.
– Ar paplūdimyje jūsų prašo autografo?
Stasys: Daug kas nori fotografuotis paplūdimyje, bet atsisakau. Daug kas mane nufotografuoja ir mobiliuoju telefonu. Nuo gerbėjų nesislapstau, einu maudytis ten, kur man arčiau namų – prie gelbėjimo stoties.
Įprastai jūroje išsimaudau ryte, nes saulėje būti ilgai nenoriu ir negaliu. Vakare būna pasirodymai, o saulė jėgas iščiulpia.
Todėl ryte nueinu išsimaudyti, sušylu, dar kartą išsimaudau ir skubu namo.
– Ar giminaičiai ir draugai prašosi apsistoti atostogoms jūsų namuose?
Stasys: Ne, tie laikai praėjo. Visi puikiai supranta, kad ir mes norime ramybės. Žinoma, keletą kambarių poilsiautojams nuomojame, nes namo išlaikymas brangiai atsieina. Mielai nenuomotume, tačiau norisi, kad namas bent „užsidirbtų“ komunaliniams mokesčiams sumokėti.
Iš nuomos per vasarą prasimaitiname, o žiemą išlaikome namą. Patys nuomojamų kambarių netvarkome, samdome darbuotojus. Toks mūsų verslas – visai ne toks, kaip galbūt kiti įsivaizduoja.
– Linai, Vilniuje jūsų senokai nebuvo matyti. Kur praleidote šaltąjį sezoną? Ar užsiimate tik muzikine veikla? Gal turite verslo planų?
Linas: Vėsųjį sezoną praleidau vienoje ekologinėje bendruomenėje Kosta Rikoje, Centrinėje Amerikoje. Įvairių planų turiu nuolatos. Tik juos noriu pasilaikyti sau.
Netrukus vasara, o vasarą grupė ŽAS daug koncertuoja. Esame viena geidžiamiausių įvairių miestų švenčių grupių. Tobuliname savo koncertinę programą ir tikimės su S.Povilaičiu dar ne kartą sudainuoti naujai iškeptą Palangos himną.
