Šventė vyko po atviru dangumi. Tačiau staiga prasidėjęs lietus ir griaustinis neišvaikė į kiemą susirinkusių kelių šimtų svečių. Po laikinomis palapinėmis prisiglaudę ar po skėčiais pasislėpę susirinkusieji iškilmingai paminėjo Bastilijos paėmimo dienos metines.
Vis dėlto svečiai ilgai neužsibuvo – juos gąsdino ne tik liūtis, bet ir stiprus vėjas, vartęs įvairius daiktus. Pavyzdžiui, kol Viktorija Meškūnaitė sugiedojo Prancūzijos ir Lietuvos himnus, iš trijų prie Prancūzijos rezidencijos stovėjusių vėliavų liko vos viena – Lietuvos. Tuo tarpu Prancūzijos ir Europos sąjungos vėliavos buvo nublokštos ant žemės.
Bastilijos paėmimo diena minimi 1789 metų liepos 14-osios įvykiai, kai įpykusios paryžiečių minios šturmavo Bastilijos kalėjimą. Tai padėjo įžiebti Prancūzijos revoliuciją. Tad šią datą prancūzai pelnytai laiko Prancūzijos respublikos susikūrimo diena.
Tradiciškai liepos 14-oji švenčiama surengiant karinį paradą Eliziejaus laukuose, kariniams naikintuvams nudažant dangų Prancūzijos vėliavos spalvomis: mėlyna, balta ir raudona.
