Prie fontano norėjo pažaisti jos aštuonerių metų anūkas Kęstutis, dukra Monika nulėkė į kirpyklą pasigražinti – štai todėl Vitalija ir nusprendė lūkuriuodama pritūpti lauko kavinėje.
„Atpažįsta mane žmonės, pavargstu nuo to, bet ką darysi – vis tiek labai juos myliu, ypač savo gerbėjus. Tik nepatinka, kai pradeda lįsti į „triusikus“ – klausia viena aš ar ne viena, nereikia man jokių draugų!“ – kalbėjo moteris.
Palangoje šįmet ji leidžia jau 22-ą vasarą. Išaušus pavasariui V.Katunskytė būna nusiteikusi nevažiuoti į kurortą dirbti, bet ilgainiui pajunta, kad ilgisi pajūrio gyvenimo, oro, atmosferos. Todėl juokauja, kad Palanga – tarsi narkotikas.
Kartu su ja vasaroja dukra Monika – moterys kartu dainuoja bare „Cepeliniškės“. V.Katunskytė džiaugėsi, kad dukrai gerai sekasi – Monika turi nemažai koncertų Didžiojoje Britanijoje, ją vis kviečia lietuvių bendruomenės.
Scenos žvaigždei širdį glosto anūkas Kęstutis. Iš tiesų stebina, kaip švelniai berniukas berniukas bendrauja su močiute – nesidrovi ją apsikabinti ir viešumoje.
Sykį jis tam tikra prasme net apgynė močiutę.
Ponia Vitalija užėjo su Kęstučiu į parduotuvę ir pildė anūko norus – juodu prisirinko krepšelį visokiausių saldumynų, kokių tik berniukas pageidavo. Dėl savęs dainininkė paėmė tik grikių ir ryžių maišelį.
Prie kasos nepažįstama moteris pradėjo auklėti scenos žvaigždę, kad ši nustotų valgyti saldumynus.
“Kaip ji mane įskaudino... Kaip taip galima – gal aš svečių laukiu ir perku vaišių!“ – prisiminė V.Katunskytė. Tuomet Kęstutis garsiai nusistebėjo: „Kokios nemandagios moterys!“
Ir užstojo močiutę pareikšdamas, kad ji iš viso nevalgo saldumynų. Taip iš tiesų ir yra – V.Katunskytė ne kartą yra sakiusi, kad jai mielesnė silkė nei šokoladas.
O kai gerbėjai nori padėkoti už koncertą, išreikšti susižavėjimą, ji mieliau priimtų dovanų arbūzą ar greipfrutų krepšelį nei saldainių dėžutę. Stovi jos V.Katunskytės namuose ilgai, kai kurios taip ir lieka nepravertos net svečiams, nes buvo užmirštos ir jų saldainių galiojimo laikas būna pasibaigęs.
Nemalonus nutikimas parduotuvėje – ne vienintelis.
„Matai, kaip žvaigždės gyvena“, – kartą ironiškai tarė moteris, išvydusi pilną maisto produktų V.Katunskytės vežimėlį. „Ponia, ko jums reikia – nupirksiu“, – atšovė tuomet dainininkė.
Tokie momentai ir skaudina, ir siutina. Ypač Palangoje Vitalija su dukra Monika stengiasi apsipirkti maždaug kartą per dvi savaites. Ir taip, kad per tą laiką į parduotuvę tereikėtų užbėgti šviežios duonos ar pieno. Tad, žinoma, maisto ir buities reikmenų dviem savaitėms susirenka pilnas vežimėlis.
Tačiau visa atperka malonūs žmonės, kurie, pavyzdžiui, ir toje pačioje parduotuvėje užleidžia eilę daininininkei. Jai net būna nepatogu, atlikėja nenori tuo naudotis, bet žmonės įtikina ją tai padaryti, nes taip jie išreiškia pagarbą ir susižavėjimą dainininke. Iš viso V.Katunskytę glumina tai, kad žmonės gana pikti.
„Nepatinka Palanga – važiuokit į Turkiją. Man, mano artimiesiems šis kurortas gražus ir puikus, – sakė Vitalija. – Nepatinka, kaip dainuoju aš – juk pilna kitų dainininkų, kitokių koncertų. Tikrai už širdies sugriebia, kai nugirstu: „Einam Katunskytės paklausyt. Ką – TOS?!“ Tas „tos“ būna ištariamas su tokia pagieža ir ironija...“
Tačiau restorano salė beveik visada pilna. V.Katunskytė svečius užima net keturias valandas, tad tik dainuoti neužtenka. Ji turi gerai pasiruošti – tarp dainų įterpia kokį nors švelnų anekdotą, tai šiaip sąmojingai paplepa su publika.
„Nesu ant aukščiausios bangos, bet dar ir nenukritusi nuo jos“, – taip savo dabartinį karjeros momentą apibūdino V.Katunskytė. Palangoje ji patogiai įsikuria draugų bute. Bet dar puikiai prisimena laikus, kai nebuvo tokia garsi ir tekdavo kurorte glaustis itin asketiškomis sąlygomis.
„Būdavo, susisuku į kamuoliuką viename lovos gale, o kitame padėtas dubuo, į kurį teška nuo lubų vanduo, naudodavausi lauko tualetu...“, – karjeros pradžią prisiminė dainininkė.
