Nors nuotrauka nespalvota, spindi dideliu džiaugsmu.
„Šeimos laimė“, – komentavo nuotrauką J.Statkevičius.
Ligi šiol mama Vanda – geriausia dizainerio draugė. Anksčiau žurnalui „Stilius“ ji yra pasakojusi: “Mūsų su Juozuku artumas natūraliai susiklostė, būdavo, einu pas draugę, klausiu, ar nori, jei taip – ir pasiimdavau. Niekada nepaleidau jo iš akių, bet labai griežtai elgtis irgi neprireikė. Būdavo, pas jį bendraklasiai laidynes suslėpdavo, jei mokykloje grėsdavo tikrinimas, nes žinojo, kad Juozuku mokytojai pasitiki ir jo nekratys. Autoritetą turėjo tarp visokių vaikų – niekas nesišaipė.
Pamenu, Juozukui nereikėjo saldainių ar kitokių vaikus gundančių dalykų – už sutaupytus pinigus pirkdavo piešimo priemonių. O žiūrėdamos į tuos piešinius mano bendradarbės jam pranašavo didelę ateitį. Dirbau P.Ziberto audinių fabrike, vadovavau vienam cechui, kuriančiam raštus medžiagoms, – moterys su aukštuoju meniniu išsilavinimu, tad supratimą turėjo. Kai Juozukas stojo į S.Žuko taikomosios dailės technikumą, komisija buvo nustebusi, kiek daug piešinių jis pristatė, iš karto pasakė, kad tokio vaiko mokyklos istorijoje dar neturėjo“, – sakė V.Statkevičienė.
