Anot A.Morausko, pirmą kartą pasiryžus plaukti būtina konsultuotis su instruktoriais. Jie ne tik moko plaukti, bet ir reikiamu metu pataria ar padeda.
„Su jais tinkamai išmokti valdyti aitvarą užtrunka apie aštuonias valandas. Jei nėra galimybės mokytis plaukti su instruktoriais, svarbu konsultuotis su žmonėmis, kurie šiame sporte labiau patyrę“, – pasakojo Artūras.
Taip pat, būtina įvertinti, ar nėra vėjo gūsių, per stipraus vėjo. Kai vėjo stiprumas daugiau nei 18 m/sek., plaukti aitvaru nepatartina. Tokiomis sąlygomis plaukia profesionalūs sportininkai.
„Pagal vėjo stiprumą reikia pasirinkti tinkamą aitvaro ir lentos dydį. Kuo stipresnis vėjas, tuo mažesnis jėgos aitvaras ir lenta“, – sakė instruktorius.
Be to, A.Morauskas pasakojo, kad reikia tinkamai pripūsti aitvarą, taisyklingai sujungti stropus. Svarbu prieš plaukiant patikrinti, ar visa įranga yra techniškai tvarkinga: nėra įplyšimų, ar stropai nesusipainioję, nėra mazgų, ar gerai veikia saugumo sistema.
Taip pat, lipant į vandenį privalu mokėti pasikelti aitvarą, plaukti ne tik į kairę ar į dešinę, bet ir saugiai prasilenkti su kitu sportininku vandenyje. Tas, kuris plaukia kairiu bortu į vėją, prasilenkdamas turi praleisti kitą aitvarą ar burlentę: pasileisti pavėjui, kad kitas plauktų į vėją.
Tačiau kaip ir visuose sportuose yra tik vaidinančių, jog sportuoja, arba negali gyventi be adrenalino. Vieniems tai mada, o kiems – gyvenimo būdas. Anot instruktoriaus, jėgos aitvarų sporte yra žmonių, kurie vadinami pakrančių riteriais. Jie tik vežiojasi jėgos aitvarą bagažinėje.
„Atvažiuoja, išdidžiai pasivaikšto pakrante ir skundžiasi per silpnu arba per stipriu vėju. Tačiau kiekvienas renkasi, kaip jam patinka, – vieniems tai gyvenimo būdas, aistra, o kitiems tiesiog madinga veikla“, – sakė A.Morauskas.
