E.Jackaitė to paties teismo sprendimą dėl dokumentų klastojimo ir motinystės išmokų pasisavinimo išklausė 2011 metų gruodžio 1 dieną.
Aktorė buvo pripažinta kalta, jai skirta 20tūkst. 800 litų bauda. Teismas įpareigojo ją kartu su nekilnojamojo turto bendrovėje įdarbinusia moterimi solidariai sumokėti „Sodrai“ dar 22 tūkst. 334 litus. E.Jackaitė kreipėsi į Klaipėdos apygardos, vėliau – į Aukščiausiąjį teismą, tačiau ir šis jos apeliacinį skundą atmetė.
E.Jackaitei nepavyko įrodyti, kad dėl visos šios nemalonios istorijos kaltę turėtų prisiimti jos antrojo sūnaus tėvas, kuris esą ir įkalbėjo ją įsidarbinti nekilnojamojo turto agentūroje, o paskui rūpinosi iš ten gaunamais pinigais. Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė trečiadienį patenkino nuteistosios E.Jackaitės prašymą ir panaikino teistumą.
Prašyme E.Jackaitė nurodė, kad praėjo daugiau kaip pusė teistumo termino, daugiau teista ji nebuvo, paskirtą baudą sumokėjo, atlygino „Sodrai“ priteistą žalą, dirba, augina nepilnametį vaiką. Teismo nutartyje pažymima, kad E.Jackaitė visą baudą sumokėjo 2012 m. spalio 18-ąją, todėl teistumo terminas skaičiuojamas nuo šios datos.
Asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi trejus metus po bausmės atlikimo, o asmenys, nuteisti už sunkų nusikaltimą – penkerius metus. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba jį panaikinti. Po tokio sprendimo žmogus laikomas neteistu.
Pasak teisėjos K.Baškienės, teistumas gali tapti kliūtimi žmonėms, kurie pretenduoja į valstybinę tarnybą, Seimą, suvaržo žmogaus galimybes rinktis.
Panaikinti teistumą teismas gali įvertinęs visas aplinkybes. Viena svarbiausiųjų – kad per nuo bausmės skyrimo praėjusį laiką nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Administracinės teisės pažeidimai tam neturi svarbos.
