Visa Lietuva segi laisvę simbolizuojantį „Neužmiršuolės“ ženkliuką ir savo socialiniame tinkle dalijasi prisiminimais. Žinomi žmonės taip pat prisiminė tą dieną: vieni savo nuotraukas papuošė neužmirštuolėmis, o kiti papasakojo savo istoriją, kurią pamena taip, lyg viskas būtų vykę vakar.
Aktorė Justė Zinkevičiūtė:
„Šiandien aš jaučiu pagarbą šiai dienai. Aš jaučiu pagarbą kovojusiems už laisvę. Aš esu dėkinga už laisvą žodį, mintį, už laisvą šiandieną ir rytojų! Lenkiu galvą vardan Tos Lietuvos.“
Dainininkė Jurga Šeduikytė:
„Ačiū visiems, kurie savo drąsiais poelgiais, užsispyrimu ir išmintimi kreipė Lietuvos istoriją laisvės keliu. Mano a.a. Močiutė išgyveno du pasaulinius karus. Aš atsimenu tik drąsius savo tėčio poelgius ir Sausio 13-ąją, tą dieną drebančiomis vaikiškomis rankomis nulipdžiau iš plastilino žmogeliuką, prie širdies spaudžiantį kryželį.
Tada tikrai bijojau karo. Ir ačiū visiems ir viskam, kad karo nėra. Laisvė turi savo kainą – tiek agresijos metu, tiek kasdien. Nepamirškim jos ir auginkim viduje ją kaip paukštį – laisvą ir giedantį. Niekada neleiskime jam užkimti ar nutilti.“
Rašytojas Vytautas Landsbergis:
„Sausio 13-ąją patyriau ne Vilniuje. Mūsų žvalgybininkai buvo gavę informaciją, kad mano šeima yra sekama (tuomet gyvenome atokioje trobelėje Pavilnyje), jie įtarė (buvo gavę perspėjimų), kad sovietinės jėgos ketina mus imti įkaitais ir gali šantažuoti tėvą, kad šis atsisakytų Lietuvos Nepriklausomybės kurso.
Be to, buvo sugautas kažkoks jų šnipelis, nuosekliai fotografuodavęs mūsų gyvenamąją aplinką – kas ateina, kada išeina. Tad mums buvo rekomenduota kuo staigiau dingti į atokesnę vietą, kur būtume mažiau matomi ir pažeidžiami.
Taip su žmona, besilaukiančia antrojo vaiko, ir vienerių metų sūnumi Jonu atsidūrėme Druskininkuose, kompozitorių poilsio namuose; o kai (jau po sausio 13-os) ir ten pasidarė neberamu, teko kelis mėnesius pagyventi Lenkijoje.
Sausio dienas prisimenu itin savotiškai: kas kelios dienos važiuoju iš Druskininkų į Vilnių aplankyti tėvų, pravažiuoju pro kelias parlamento užkardas, aplankau tėvuką, kuris vaikšto neperšaunama liemene ir niekaip nepraranda humoro jausmo.
Jo kabinete pianinas – kartais pagroja Čiurlionį, ant stalo krūvos popierių, jo paties redaguojamų laiškų, kreipimųsi į kitų valstybių vadovus, eilėraščių. Štai vienas iš mano mėgstamų tėvo tekstų:
Tas upelis yra mano Pažįstu jį, pasisveikinam, Galėčiau duoti vardą, bet gal jis jau turi vardą? Kada nors sužinosiu. Dabar tiesiog prisimenu ir atpažįstu jo tylų čiurlenimą miške, Šalto vandens ypatingą skonį. Ir širdy meldžiuos, kad tik jo Nesuluošintų, nenužudytų, nepaverstų grioviu. Po ilgesnio laiko aplankęs pasidžiaugiu – dar vis toks pat, Dar jie manęs neapvogė. Nuo čia prasideda tėvynė.“
Dainininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras:
„Mes stiprūs. Nes mes turime istoriją, atmintį ir vieni kitus. Tai mus saugo. Tai mus vienija. Tai daro mus nenugalimus. Ačiū Laisvei. Ačiū visiems, kad be baimės ir vėl tai pakartotume.“
Dainininkas Marijonas Mikutavičius:
„Laisvos visuomenės yra judančios visuomenės. Ir su judesiu atsiranda įtampa, nesutarimai, trintis. Laisvi žmonės šaudo kibirkštis ir tos kibirkštys yra geriausias laisvės buvimo įrodymas.“ (Salman Rushdie)
Dizainerė Diana Vapsvė:
„Ši diena mums ypatinga! Dėkoju už tai, kad esame laisvi! Dėkoju, kad turime galimybę ir laisvę kurti verslą ir darbo vietas! Dėkoju, kad galime laisvai keliauti! Dėkoju, kad esame drąsūs ir veiklūs! Dėkoju, kad galime laisvai reikšti mintis! Dėkoju, kad turime daug daug galimybių rinktis! Sveikinu, Mielieji!“
Verslininkė Natalija Martinavičienė:
„Dar būdama visai jaunutė paauglė supratau, kad vyksta dideli dalykai, kad aš turiu Tėvynę – tikrąją Tėvynę, kurią privalau išsaugoti. Tada, tomis dienomis, žmonių ryžtas ir vienybė plito kaip virusas, kurio negalėjo sustabdyti niekas.
Tą dieną ir aš supratau, kad turiu būti kartu, todėl niekas negalėjo įkalbėti manęs pasilikti namuose. Kaune budėjau prie „Telekomo“, stebėjau žmonių nuogąstavimus, baimes bei išdidumą, ir visi jie čia tapo lyg giminės su vienu svarbiu tikslu – apginti savo motiną. O aš, tokia jaunutė, naktį dalijau arbatą, tepiau sumuštinius ir tai buvo vienas reikšmingiausių dalykų mano gyvenime.“
