Maždaug prieš pustrečių metų įsižiebusių Leopoldo ir Rasos jausmų neatvėsina nuolatinės kelionės tarp Vilniaus ir Šiaulių.
„Kol kas esame daugiau savaitgalinė pora, bet vienas kitu visiškai pasitikime“, – „Lietuvos ryto“ žurnalui „TV antena“ kalbėjo švelnumą vienas kitam atvirai demonstruojantys sužadėtiniai.
Išsiveržusi galinga meilės aistra padėjo sudėti taškus Rasos ir Leopoldo ankstesnėse santuokose.
„Kai susipažinau su Rasa, mano santuoka išgyveno rimtą krizę. Tokia pati situacija buvo Rasos šeiminiame gyvenime“, – sakė L.Malinauskas.
Tik rimtai apsisprendę būti kartu Leopoldas ir Rasa išsiskyrė su gyvenimo partneriais. L.Malinauskui tai buvo antroji santuoka, Rasai – pirmoji.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Vaivos pranašystės“ konsultanto L.Malinausko ir buvusios kirpėjos R.Jastromskienės meilė nebuvo iš pirmo žvilgsnio.
Šiauliuose susibūrė grupė moterų, norinčių mokytis tarologijos. Leopoldas, tuo metu gyvenęs su bioenergetike žmona Jūrate, į visas kursų dalyves žiūrėjo kaip į eilines mokines.
Rasa, pirmą kartą išvydusi L.Malinauską, kažkodėl labai išsigando.
„Grupėje buvau mažiausia, norėjau likti nepastebėta, todėl atsisėdau į paskutinį suolą. Tik per egzaminus jo nebebijojau, bendravau laisvai.
Po egzamino pradėjau burti klientams, kartais paskambindavau Leopoldui pasikonsultuoti“, – pasakojo tarologė.
– Su buvusiais partneriais nesijautėte laimingi. Tačiau ar nebuvo baisu pulti į naujus santykius? Juk ir šįkart galėjote skaudžiai nudegti.
Rasa: Kai pradėjome su Leopoldu artimiau draugauti, nuvykau pas būrėją.
Gyvenimo su sutuoktiniu jau negalėjau pakęsti. Ilgą laiką iki skyrybų su juo negyvenau intymaus gyvenimo, jis keldavo prieš mane ranką. Būrėja pasakė, kad pas Leopoldą grįš žmona, tuo metu ji buvo išsikrausčiusi iš namų. Ir kad mane vyras greičiau užmuš, nei sutiks skirtis. Tai manęs per daug nenustebino, nes jis yra agresyvus. Vis dėlto į tokias pranašystes nekreipiau dėmesio. Galiausiai ramiai išsiskyriau, o pas Leopoldą žmona taip ir negrįžo.
Leopoldas: Kai per konsultaciją žmogus pasako, kad su partneriu jau ilgai nesidalija santuokiniu guoliu, perspėju, jog tokia situacija yra labai pavojinga.
Tai kaip vaikščioti plonu ledu, kuris bet kada gali įlūžti. Kai nėra artumo, šilumos, tai ženklas, kad santykiai baigėsi.
– Jūsų pažintis užsimezgė maždaug prieš pustrečių metų. Rasa su vaikais gyvena Šiauliuose, o Leopoldas – Vilniuje. Ar jus skiriantys kilometrai netrukdo santykiams?
Leopoldas: Mes jau įpratome taip gyventi. Nuolat važinėjame vienas pas kitą.
Rasa: Jeigu nebūtų pasitikėjimo, tada gal ir gąsdintų, kiltų abejonių.
– Bet jums tikriausiai nelengva laviruoti tarp vaikų ir mylimo vyro?
Rasa: Mano sūnui Gabijui – 11 metų, dukrai Deimantei – 16-a. Savaitgaliais, vasarą neretai kartu vykstame į Vilnių.
Mokslo metais Leopoldas dažniau pas mus atvažiuoja.
– Kokie dabar yra jūsų santykiai su buvusiais partneriais?
Leopoldas: Nebendraujame. Pro buvusią žmoną praeinu kaip pro medį, net nesisveikinu. Nė su viena moterimi, su kuria išsiskyriau, nelikome draugai. Toks mano principas. O Rasa su buvusiu vyru tik dėl vaikų bendrauja, kiek reikia.
Rasa: Buvęs vyras bendrauja su vaikais. Praėjusią vasarą jis sukūrė kitą šeimą.
– Leopoldai, iš pirmosios santuokos turite 33 metų dukterį. Su antrąja žmona, su kuria nugyvenote daugiau kaip 10 metų, vaikų nesusilaukėte.
O jūsų buvusią sutuoktinę Jūratę ir Rasą vienija tai, kad abi už jus daugiau kaip 20 metų jaunesnės ir domisi būrimu, ezoterika. Prisimenu jūsų dar anksčiau, kai buvote vedęs, išsakytą mintį: „Jei vyras turi jauną žmoną ir seną namą, jis visada turės darbo.“
Leopoldas: Įpročių nekeičiu. Šalia – jauna energinga moteris. Be to, kaip tik šiuo metu remontuojame seno namo rūsį.
– Kaip vaikai jus priėmė?
Rasa: Leopoldo duktė mane priėmė labai šiltai, bet pasakė: „Na, tėve, atsargiai.“
Leopoldas: Jūratė buvo blondinė, o Rasa – brunetė, tamsių akių. Be to, mudu su Rasa esame ne iš kelmo spirti. Abu kilmingi, mūsų protėviai buvo kunigaikščiai. Mano šeima kildinama iš kunigaikščių Vismantų, o Rasos – iš kunigaikščių Balionių. Šiaulių kraštas yra mudviejų istorinė tėvonija.
Rasa: Džiaugiuosi, kad mano vaikai su Leopoldu greitai rado bendrą kalbą. Jų santykiai puikūs.
Leopoldas: Porą kartų norėjau paleisti kakarinę, bet susilaikiau. O dabar nebereikia. Yra puikus susiklausymas, vieni kitiems nejaukiame nuotaikos ir erdvių.
Su Rasos sūnumi mėgstame pačiuožinėti ant Šiaulių „Akropolio“ ledo. Taip pat žaidžiame krepšinį, badmintoną. Aš berniuką išmokiau įvairių fokusų.
– O kaip vaikai vertina jūsų užsiėmimus?
Rasa: Vaikai žino, kuo užsiimame, Šiauliuose bute priimame žmones. Jie sako, kad mama – ragana, o Leopoldas – raganius. Neseniai grįžęs iš mokyklos sūnus pasakojo, kad draugai klausinėjo, ar būtent jo mamą rodė per televizorių ir ar ji yra ragana.
Gabijus patvirtino, kad esu ragana, ir pakvietė visus ateiti pas mus į namus sužinoti savo ateities.
– Daugiau kaip prieš pusmetį Belmonte susižadėjote. Kaip viskas vyko?
Rasa: Leopoldas mane pakvietė vakarienės. Pirmiausia padavėja atnešė šampano butelį kibirėlyje. Man buvo keista, kad jis užsakė visą butelį šampano. Paskui jis pasiūlė išeiti pasivaikščioti, kol atneš užsakytą maistą. Vaikščiodami sutikome porelę, Leopoldas jiems padavė fotoaparatą ir paprašė mus nufotografuoti.
Tada priklaupė ant kelio ir klausdamas, ar sutikčiau būti jo žmona, įteikė žiedą. Viskas buvo labai gražu ir šventiška.
– Kada planuojate vestuves?
Leopoldas: Nežinau. Daug kas nori, kad tai vyktų viešai, fiksuojant televizijos operatoriams, fotografams.
– Kuo ypatinga jūsų išrinktoji?
Leopoldas: Rasos Zodiako ženklas – Dvyniai. Tai reiškia, kad vieną dieną ji būna vienokia, kitą – visiškai kitokia. Neįmanoma numatyti, kokios nuotaikos atsikels iš ryto.
– Kaip aplinkiniai vertina jūsų santykius?
Leopoldas: Draugai palaiko, o iš svetimų žmonių girdime visokių komentarų.
– Ar bendraudami jaučiate, kad tarp jūsų daugiau nei 20 metų skirtumas?
Leopoldas: Bėgioju krosą, žaidžiu krepšinį, minu dviratį. Nejaučiu, kad man tiek metų, kiek parašyta pase. Neleidžiu sau senti.
Rasa: Leopoldas yra mano mamos metų, tačiau amžiaus skirtumas netrukdo, turime daug bendrų interesų.
Nesutariame tik dėl televizijos programų. Leopoldas mėgsta laidas apie kariuomenę, karą, o man patinka publicistika, pokalbių laidos. Vilniuje yra tik vienas televizorius, todėl sudėtinga dalytis.
Leopoldas: Kai suremontuosime rūsį, ten pastatysime dar vieną televizorių.
– Rasa, kodėl susidomėjote būrimu?
Rasa: 2002 metais patekau į sunkią avariją. Mane nuo asfalto tiesiog nugrandė. Inkstas buvo iškritęs ant žemės, ligoninėje ištiko koma. Niekas nemanė, kad išgyvensiu. Artimieji man nupirko karstą ir įkapes.
Stebuklingai išsikapsčiau. Netrukus ėmė lankyti vizijos, keisti regėjimai, nuojautos, pranašiški sapnai. Per tuos sapnus pradėjau gauti informaciją.
Leopoldas: Stipriai supurtytas žmogus tampa kitoks. Jis turi būti trenktas, patyręs stiprų sukrėtimą – kariuomenėje, skirdamasis, kapstydamasis iš ligos.
Rasa: Nesupratau, kas man darosi, todėl internete susiradau būrėją. Ji pasakė, kad su vaikų tėvu negyvensiu, bet sutiksiu už save vyresnį žmogų, kuris man bus kaip angelas sargas.
Dar pasakė, kad gilinsiuosi į įvairius mokslus. Pamaniau, kad ji niekus paisto. Taip pat patikino, kad studijuosiu okultinius mokslus.
Man tuomet buvo gėda paklausti, kokie tai mokslai. Grįžusi namo panaršiau internete, radau apie tai daug straipsnių ir susidomėjusi paskaičiau.
Po kelių mėnesių man paskambino ta pati būrėja ir pasakė, kad į Šiaulius atvyksta tarologas Leopoldas Malinauskas ir mokys okultizmo. Atidariusi auditorijos duris nustėrau – žiūriu, stovi žmogus iš televizoriaus. Kelias sekundes svarsčiau, bėgti lauk ar pasilikti.
– Rasa, o kaip jūs susijusi su kirpėjo amatu?
Rasa: Kirpėjų kursus baigiau 2005-ųjų pabaigoje. Tuo metu su vyru buvau neoficialiai išsiskyrusi, negyvenome kartu.
Jis išvyko į Daniją, paliko mane su septynių mėnesių sūnumi ir penkerių metų dukterimi, septyniais litais ir dviem dešrelėmis šaldytuve.
Teko ieškoti uždarbio. Baigusi kursus tapau nebloga kirpėja, turėjau daug klientų. Labiausiai patiko kurti šukuosenas.
Darbo niekada nebijojau. Būdama 16 metų jau dirbau dviejuose darbuose. Reikėjo padėti mamai, išlaikyti butą. Buvau pradėjusi mokytis profesinėje technikos mokykloje, bet po pusmečio ją palikau. Likau su aštuonių klasių išsimokslinimu.
Kai pradėjau bendrauti su Leopoldu, jis iškart pasakė, kad privalau baigti vakarinę mokyklą. Mokslus baigiau per dvejus metus.
Vėliau paskatinta Leopoldo įstojau į Šiaulių valstybinę kolegiją, Sveikatos priežiūros fakultete mokausi slaugytojo amato.
Leopoldas: Manau, mes pakilsime iki daktarytės. Rasa baigs aukštuosius medicinos mokslus, paskui stos į doktorantūrą.
Rasa: Na, ką čia kalbi, aš greičiau į pensiją išeisiu.
Leopoldas: Ir kas? Aš, pavyzdžiui, filosofijos bakalauro diplomą gavau būdamas 55-erių.
Paskui įstojau į magistrantūrą, bet ją apleidau. Tiesiog nepatiko studijų temos.
Rasa: Brangusis, magistrantūrą tu apleidai dėl manęs, nes tai trukdė meilei.
Leopoldas: Ieškojau savęs įvairiose srityse: studijavau istoriją, menotyrą, filosofiją.
– O dabar abu buriate Taro kortomis. Ar daug klientų turite?
Rasa: Aš ne tik buriu, bet ir atlieku meditacijas. Kai kurie žmonės nori tiesiog pasikalbėti.
Kai Leopoldas atvyksta į Šiaulius, buriame kartu. Žmonės gali pasirinkti, kuris iš mūsų burs.
Leopoldas: Jeigu šeimoje nuo grandinės nutrūko vyras, moteriai reikia patarimo kreiptis į būrėją vyrą. Jei santuokos pamatus sudrebino moteris, įskaudintas sutuoktinis turi kreiptis į moterį.
Moteriai moteris nėra paslaptis, kaip ir vyrui vyro elgesys yra suprantamas.
Moteris apie vyro poelgius nieko išmintingo negali pasakyti, kaip ir vyras apie moters.
Perskaičiau garsaus psichoanalitiko Ericho Frommo knygą „Menas mylėti“. Joje neradau nė vieno sakinio apie tai, koks yra moters požiūris į meilę. Net ir psichoanalitikas vyras to negali suvokti.
– Ar dabar vienas kitam buriate ateitį?
Rasa: Neburiame. Manau, savame kieme pranašas nebūsi.
Jei reikia kokios nors informacijos, geriau einame pas svetimą būrėją.
