„Jauni žmonės aistrą neretai supainioja su meile, o vyresniame amžiuje vienas kitą pamilusi pora jau puikiai žino, kokių reikalavimų nedera kelti“, – aiškino G. Varanavičienė.
„O kokių negalima?“ – pasiteiravau abiejų.
„Nedera net bandyti keisti kito žmogaus įpročių ir charakterio. Iki santuokos su Gražina neįsivaizdavau, kad moterys gali aukotis, rūpintis, būti atidžios. Pirmojoje šeimoje nuolat neįtikdavau žmonai.
Tik antrojoje santuokoje suvokiau, kokia didelė prasmė gyventi kartu, kai žmonės susikalba“, – sakė R.Varanavičius.
Tam pritarė ir Gražina. Ji neatsistebi vyro subtilumu, pakantumu ir pagalba visuose reikaluose. Ima girti jį nuo pirmos akimirkos: keliautojas, sudaręs Lietuvos dviračių maršrutų žemėlapį; fotografas, darantis puikias gamtos nuotraukas; donoras, nemokamai davęs kraujo 65 kartus; inžinierius iš pašaukimo, visada domėjęsis ne tik prietaisų, bet ir pasaulio sandara. Harmoningos sielos pastabus ir atidus žmogus, matantis ne vien save.
Įspūdinga, kai tokias pagyras vienas kitam žarsto brandūs žmonės.
Ligos diena – pranašiška
“Susipažinome internetu, kai viename iš socialinių tinklų pasveikinau savo draugus su Vasario 16-ąja. Įspūdinga data ir įstabus žmogus, kuris atsiliepė į sveikinimą.
Pirmiausia atkreipiau dėmesį į taisyklingą jo kalbą, gebėjimą sklandžiai reikšti mintis ir nebanalų nepažįstamo vyro tekstą“, – pasakojo geografijos mokytoja Gražina.
Netipinė mokytoja niekada nebijojo bendrauti su žmonėmis internetu, nors kai kurie kolegos to vengė baimindamiesi, kad su jais gali pradėti susirašinėti jų mokiniai, apsimetę kitais asmenimis.
Susirašinėjo kelias valandas
Nors Gražina buvo peršalusi ir turėjo temperatūros, ji tuojau pat parašė Rimantui atsakymą.
„To nepažįstamo vyro inteligentiškumas taip mane sudomino, kad išsirangiau iš patalo ir tik pavakary pastebėjau, kad susirašinėjome kelias valandas. Nuo kompiuterio pasitraukiau gerokai sveikesnė“, – sakė energinga moteris.
Abu sutuoktiniai turi po du suaugusius vaikus iš savo pirmųjų santuokų. Gražina prieš dvejus metus yra palaidojusi dukterį, bet labai artimai bendrauja su anūku.
„Mano pačios gyvenime buvo svarbesni ne tėvai, kurie labai daug dirbo ir neturėjo laiko, bet močiutė, nes išmokė esminių gyvenimo tiesų. Kai duktė išėjo Anapilin, mudu su anūku laikėmės išvien.
Dabar anūkui Karoliui jau 22-eji. Labiausiai žavinti jo savybė – kad jis neneigia Lietuvos ir nemano, kad tėvynė yra beviltiška vieta, kur nėra kaip įsitvirtinti jauniems“, – kalbėjo pasaulį apkeliavusi geografė.
„Parodomoji“ mergaitė priešinosi
Savarankiškai mergaitei nebuvo paprasta vykdyti tėvų reikalavimus. “Mano motina buvo darboholikė ir norėjo iš manęs padaryti pavyzdinę mergaitę. Iš visų jėgų priešinausi mamai. Močiutė nebardavo, bet ramiai paaiškindavo, koks mano poelgis nėra tinkamas. Kai nusikalsdavau, šypsodamasi paprašydavo, kad atsistočiau prieš ją, ištiesinčiau pečius bei nugarą ir ištarčiau: „Ačiū, močiute, už suteiktą pamoką“, – apie auklėjimo metodus pasakojo Gražina.
Geografe tapo, kad būtų sunkiau
„Parodomoji“ mergaitė būtinai turėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir būtų stojusi studijuoti teisę, bet nežinojo, kad reikia turėti dvejų metų darbo stažą. Aišku, kad į teisės studijas nepateko.
„Geografijos mokykloje nemėgau, bet įstojau suprasdama, kad tėvai trokšta popieriuko, o pati iškart ėmiau taikyti sau principą „Nesiek lengvo kelio. Pasirink sunkiausią – laimėsi“, – atsiminė jaunystės metus G.Varanavičienė.
Iš nuošalių Dzūkijos pelkių ir miškų kilusi mergina beveik nemokėjo rusiškai, bet paskyrimo pasiprašė į rusų mokyklą Šalčininkų rajone.
„Iki trečios nakties mintinai mokydavausi tekstus apie savaną rusiškai, nes ekspromtu nebūčiau žinojusi, kaip mokiniams apie tai papasakoti svetima kalba“, – prisipažino geografė.
Mokytoja įveikė kelis karjeros etapus, kol kartu su kita geografe Regina Krušinskiene ėmė sudarinėti geografijos atlasus ir išleido jų net septynis įvairaus amžiaus mokiniams. Tada ji jau dirbo „Žemynos“ gimnazijoje Vilniuje. Kai kuriuos iš jų sudarytų atlasų persispausdino latviai. Netrukus abi ėmė rašyti geografijos vadovėlius.
Ši veikla tęsiasi jau dešimt metų ir „Šviesos“ leidykla abi specialistes įkalbinėja dirbti toliau.
Kaip apgauti patiems save
Profesinė veikla sekėsi puikiai, bet principas „Rinkis kuo sunkiau ir laimėsi“ visai neveikė asmeniniame Gražinos gyvenime.
Šį principą taikyti santuokoms – žymiai sunkiau. Jos sutuoktinis, su kuriuo išgyveno 20 metų, turėjo žalingų įpročių ir artimieji padėti buvo bejėgiai.
Sudėtingų išgyvenimų šeimoje patyrė ir inžinierius Rimantas. Nuolatinis žmonos nepasitenkinimas jo statusu, uždirbamais pinigais, reikalavimai suteikti prašmatnesnį gyvenimą bei niekinančios pastabos žlugdė pasitikėjimą.
„Buvome klasės draugai ir, rodos, turėjome pažinoti vienas kitą. Tačiau jai labai reikėjo išorinių blizgučių, kurių suteikti negalėjau. Jeigu tau kasdien kalama į galvą, kad nieko nesugebi suteikti šeimai, ateina diena, kai iš tikrųjų pasijunti silpnas, nes susikalbėti neįmanoma“, – atvirai kalbėjo vyras.
Pirmoji santuoka su klasės drauge truko net 36 metus.
„Aš kantrus ir pareigingas. Neišėjau, kol augo vaikai. Tačiau santuokos, kuriose vienas iš sutuoktinių laiko save pranašesniu, visada pasmerktos žlugti“, – teigė Rimantas.
Antrą žmoną meiliai vadina chaosu
Inžinierius sakė, kad tik susituokęs su Gražina suvokė, kas yra tikra šeima.
„Pagrindinė figūra šeimoje yra moteris. Jeigu ji geba tapti traukos centru, rikiuoti darbus ir pareigas, elgtis jautriai ir nuoširdžiai – šiai teisingai tvarkai noriai paklūsta vyras ir vaikai.
Iki sutikdamas Gražiną net neįsivaizdavau, kad moteris gali būti mylinti ir rūpestinga, atidi ne vien savo poreikiams“, – prisipažino Rimantas.
Vyras didžiuojasi, kad žmona buvo puiki mokytoja, kad tebėra energijos vulkanas, kad vairuoja automobilį, kad kartu su kolege ėmėsi atlasų leidybos.
„Mane žavi žmonės, kurie geba nuoširdžiai domėtis gamtos reiškiniais, kosmosu, dangaus kūnais, fantastiškais vaizdiniais. Gražina yra būtent tokia – gebanti ne tik veikti, bet ir svajoti, stebėti. Pastebėjau, kad šiuolaikiniai žmonės nebetenka vaizduotės ir labiau nori ne suprasti, kaip kas veikia, o vien vartoti“, – kalbėjo Rimantas.
„Ką jums tenka daryti antroje santuokoje, ko nesitikėjote?“
„Kasdien ieškoti kompiuteryje Gražinos pamestų failų. Jinai yra pats mieliausias chaosas mano gyvenime“, – nusijuokė pašnekovas.
