Ar žinai, kas gali sieti baleriną, krepšininką ir virtuvės vadovą? Į šį klausimą atsakys šiandien TV ekranuose pasirodysiantis naujas Lietuvos kino kūrėjo Tado Vidmanto kūrinys – mineralinio vandens „Vytautas“ reklama, pasakojanti trijų herojų sėkmės istorijas. Daug pasiekę žmonės papasakos, kokia yra jų sėkmės kaina.
„Daugelis mato tik paviršių – dabartinę šlovę ir sėkmę, tačiau net nepagalvoja apie nueitą sunkų ir daug jėgų pareikalavusį kelią. Mano tikslas buvo vaizdu perteikti užsispyrimą ir ryžtą nesustoti“, – pasakoja Tadas Vidmantas.
Trys naujosios mineralinio vandens „Vytauto“ reklamos herojai – primabalerina Neli Beliakaitė, Prienų – Birštono „Vytauto“ komandos krepšininkas Laimonas Kisielius ir virtuvės vadovas Justinas Kapkovičius. Iš pirmo žvilgsnio, jie tarsi iš skirtingų pasaulių, tačiau pažvelgus giliau, galima rasti šį tą bendro – nenugalimą norą siekti užsibrėžto tikslo.
Primabalerina Neli Beliakaitė save prisimena dar vaikystėje. „Kai mokykloje dauguma klasės draugų kimšo pyragaičius, o po pamokų žaidė kvadratą – mano mintys sukosi apie viena – baleto treniruotes. Niekada nesuabejojau, kad mano pėdos – skirtos puantams, kaip ir niekada nesuabejojau, kad vieną dieną šoksiu „Gulbių ežere“.
Žinoma, šiandien viskas atrodo paprasta, bet daugelis nė nenutuokia, kad kartais man teko iškęsti tiesiog nepakeliamą skausmą. Tiek fiziškai ruošiantis vaidmenims, tiek psichologiškai mėginant susidoroti su kylančia įtampa.“
Laimonas Kisielius apie svajonę tapti krepšininku kalba su šypsena – ilgai pats tuo nedrįso patikėti. „Kai rungtynių metu likdavau sėdėti ant atsarginių suolelio, su pavydu žvelgdavau į galva aukštesnius komandos draugus, kuriais pasitikėjo treneris.
Iki šiandien pamenu nuo prakaito sunkų rankšluostį, kuriuo šluostydavausi iki vėlaus vakaro besitreniruodamas kiemo aikštelėje. Suplyšęs tinklelis, kruvini keliai ir apdriskęs kamuolys – tai mano kelias į svajonę. Žvelgdamas į jaunus sportininkus galiu tik priminti – sunkus darbas niekada nelieka nepastebėtas.“
Virtuvės vadovas Justinas Kapkovičius pripažįsta, kad svajonę paleisti iš rankų trūko visai nedaug. „Vienu metu teko stabtelėti ir nuspręsti – ar rinktis vadybos mokslus, ar rizikuoti ir bandyti tai, ką mėgstu daryti labiausiai.
Nuo vaikystės buvau kitoks. Man patiko suktis virtuvėje – padėti mamai ruošti vakarienę, į lovą atnešti pusryčius ir nustebinti draugus vakarėlio metu. Anksčiau iš manęs net gi pasijuokdavo, kad taip mėgstu gaminti valgyti – juk tai taip moteriška! Keista, kad dauguma vis dar nežino, jog garsiausi pasaulio šefai – vyrai. Šiandien galiu pasakyti, jog kartais pasiryžti reikia milžiniškos drąsos. Laimei, jos man nepritrūko.“
Trys herojai – trys sėkmės istorijos, kurios įkvepia nepasiduoti. Iš tiesų, nesvarbu, kokia bebūtų Tavo svajonė, svarbiausia ją turėti. Juk herojus – tai ne tas, kuris pasiekia tikslą. Herojus – tas, kuris jo siekia.
