Populiaraus dainininko išrinktoji svarbią dieną puošėsi dizainerio Liutauro Salasevičiaus kurta suknele.
Jaunieji buvo ramūs, atsipalaidavę ir džiugiai nusiteikę. D.Čižauskas turi tiek daug veiklos – koncertų, renginių, kuriuos veda, kad net viešai išgyveno, jog nėra laiko savosioms vestuvėms.
„Taip veiklos gal net ir per daug. Dalyvavimas projekte „Aš galiu!“ kaip dulkių siurblys suryja laisvą laiką iš manęs, bet tai mažmožis palyginus su tuo, kiek laiko skiriame pasiruošimui „2 Donatų“ pirmajam turui per Lietuvą. Tačiau vestuvėms ruošėmės apgalvotai ir ramiai.
Aš gi tam turėjau 10 metų – jau tiek metų dirbu pats šitoje sferoje. Visada stebėdamas kitus iš šono labai gerai gali atsirinkti, ko tau reikia, o ko ne. Kas įdomiausia, kad Ievos išdėstytas vestuvių įsivaizduojamas paveikslas buvo lygiai toks pat kaip mano. Matyt dėl ir tuokiamės“, – smagiai kalbėjo Donatas.
“Nesikapstykite vienas kito praeityje, o gyvenkite ateitimi ir patys kurkite ją“, – jaunavedžiams linkėjo D.Čižauską ir I.Šakinytę sutuokęs Plungės Švento Jono krikštytojo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas.
Baigus bažnytinių tuoktuvių ceremoniją ir santuokų registracijos knygoje pasirašius jauniesiems ir liudytojams – šou verslo atstovams Arūnui ir Ingai Valinskams, dvasininkas garsiai pokštelėjo užverdamas knygą.
„Žinokite, kad tai jums yra ženklas, jog daugiau jos atversti nevalia“, – meilės ir tvirtos santuokos linkėdamas juokavo klebonas.
Jaunuosius šventoriuje sveikino gausus draugų būrys. Iš Kauno atvyko ir grupelė odontologės profesiją turinčios Ievos dabar jau Čižauskienės kurso draugai.
Jaunąją sveikino jos mokyklos draugai, su kuriais Ieva mokėsi nuo 5 – osios klasės.
Donatas pasakojo savo meilę prieš dvejus metus sutikęs viename Plungės sporto klube.
Nors abu yra iš nedidelio Plungės miestelio, vienas kitą anksčiau jie nepažino. Užtat pirmą kartą jiems susitikus kažkas sukibirkščiavo, jų draugystė virto meile, kuri buvo apvainikuota Plungės bažnyčioje.
-Kaip į mylimojo užimtumą reaguoja mylimas žmogus – Ieva supranta ir tykiai priima realybę ar tenka ieškoti kompromisų?
-Dėl beprotiško užimtumo daugelis pasidomi, kaip mums sekasi sutarti, bet aš atsakau, kad puikiai. Nors ir dažnai būname atskirai, bet visada stengiamės vienas kitą palaikyti, nes tiek Donatas, tiek aš dirbame labai daug. Kiekviena kartu praleista minutė mums yra labai brangi, – sakė Ieva.
-Kaip, kodėl nusprendėte, kad jūsų liudininkai bus Arūnas ir Inga Valinskai?
– Šou verslo ryklys turi sutuokti vestuvių rykliuką, – juokavo D.Čižauskas. – O iš tikrujų tai dėl to, kad tai nuostabūs, be galo protingi ir šilti žmonės. Be to, jie yra tvirtos šeimos pavyzdys, todėl manome, kad tokių žmonių liudijimas yra sėkmės santuokoje garantas. O ir šiaip mes puikiai su jais sutariame.
-Galbūt ką nors ypatingo prieš vestuves sakė judviejų tėvai? Kas gražu jums yra jūsų tėvų šeimose – kokias tradicijas, ritualus norite nešti ir į savo naują šeimą?
-Nemėgstame pompastikos ir visokių kitų netikrų dalykų, kuriais kiti jaunieji perkrauna savo vestuves. Savosiose norėjome jaukios aplinkos, kuri mums labiau primintų namus ir gerą pasibuvimą su artimaisiais bei geriausiais draugais.
Tai tarsi geras gimtadienis, visi pasipuošę, gražūs, mes, kaip jo autoriai – dar gražesni ir, aišku, be galo laimingi, – pildydami vienas kitą sakė Ieva ir Donatas.
-Ar turėsite laiko po vestuvių medaus mėnesiui – vyksite kur nors?
-Laiko medaus mėnesiui beveik neturėsime. Tik keletą dienų, tai dar neaišku kur jas praleisime. Gal Lietuvoje, o gal kur kitur, kur šilta, – svarstė Donatas.
-Ką supratote, ko išmokote per dvejus draugystės metus? Ką galėtumėte patarti kitoms poroms?
-Per porą draugystės metų supratome, kad reikia draugauti ne būnant atskirai, o bandant gyventi kartu, nes ne visada užtenka meilės. Ji labai greitai gali pranykti apsigyvenus kartu.
-Kaip įsivaizduojate savo šeimą po 10 metų?
-Mes beveik nepasikeitę, o aplink jau laksto pora vaikų, kuriems bandysime perteikti savo tėvų mums įdiegtas vertybes ir šeimų ideologijas, kurias mes labai vertiname.
