Prisimindamas visų atmintyje amžinai gyvuosiantį žmogų naujienų portalas lrytas.lt surinko prasmingiausias ir įsimintiniausias S.Povilaičio mintis apie meilę.
Apie moteris:
„Kokia moters savybė mane labiausiai žavi? Tai, kas buvo būdinga XIX amžiaus moterims: švelnumas, atjauta, kitaip tariant, moteriškumas.“
„Kiekviena moteris savaip graži. Idealių moterų nepažįstu, bet tikriausiai tokios nebūtų man įdomios. Saikingi asmenybės trūkumai – tarsi prieskoniai, pagardinantys patiekalą.“
„Vengiu rėksmingų, pavydžių, plepių moterų draugijos. Ramybė man yra svarbiausia, todėl vengiu konfliktų. Seniai suvokiau: geriau savo žmonai Birutei nusileisti nei prieštarauti.“
„Manau, anksčiau merginos buvo drovesnės, ne tokios įžūlios kaip šiais laikais.“
„Moterys – nesuvokiamas kūrinys. Yra situacijų, kuriose gali daugiau ar mažiau numanyti, kaip artimas žmogus pasielgs. Bet tai neturi nieko bendro su moters pasaulio suvokimu. Juk dažnai moteris pati savęs nesupranta.“
„Kvailai elgiasi vyrai, kurie stengiasi bet kokia kaina išlukštenti moterį. Jie tik beviltiškai gaišta laiką. Moters nereikia bandyti suprasti. Moterį reikia mylėti.“
Apie mylimąją Birutę
„Birutė man iškart patiko – graži, mėlynakė, turėjo humoro jausmą.“
„Gyvenant kartu, konfliktai neišvengiami. Kad išsaugotum santykius, reikia pakantumo, kantrybės, tolerancijos. Šios savybės išsiugdomos tik per ilgus gyvenimo metus.“
„Žmonai retokai sakau komplimentus. Manau, kad ji pagyras norėtų girdėti dažniau. Bet nesu iš tų, kurie atvirai reiškia emocijas.“
„Nė vienos savo atliekamos dainos nesu skyręs Birutei. Tačiau visada jai parnešu gėlių. Ji nemėgsta dygliuotų rožių. Ne kartą yra užsiminusi, jog neneščiau į namus rožių, nes nuo dyglių jos rankos būna kruvinos.“
„Rytais Birutei į lovą kavos nenešu. Kartais pasiūlau, bet ji nenori. Sako, kad patalynę gali netyčia aplieti.“
„Mėgstu su žmona vaikščioti po parduotuves. Birutė yra praktiška. Mielai einu kartu su ja, kad nepripirkčiau kokių nors niekniekių. Norėdamas sutaupyti laiko čiumpu, kas papuola po ranka. Žmona mane atkalba.“
„Kaip elgiuosi, jei mano moteriai staiga sugenda nuotaika, ji užsisklendžia, nenori kalbėti? Nepuolu nieko aiškintis, kalbinti, nes, atvirai kalbant, tyla man yra prabanga. Gavęs progą pasimėgauti ramybe ir tyla kaifuoju.“
