„Po to, kai parašiau laišką Gabrieliui Landsbergiui, sužinojau, kas aš esu, ką man daryti ir kur man eiti“, – sarkastiškai kalbėjo Stano.
Pasak dainininko, įvairios liaudies nuomonės, nesvarbu, jos palaikė Stano ar peikė jį, jau seniai jo nestebina. Jį šokiravo visai kas kita.
Savo įžvalgomis Stano pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“:
„Labai daug kas Lietuvoje galvoja, kad partija – tai arba labai protingų žmonių, kuriems nevalia trukdyti dirbti, sambūris. Arba vagių, parsidavėlių, banditų „šaika“, su kuria geriau neprasidėti. Bet kuriuo atveju – geriau neprasidėti. Man atrodo kitaip. Štai keli komentarai, kurių sulaukiau pastarosiomis dienomis, ir mano „delfiniškos“ įžvalgos.
„...partijos reikalus reikia spręsti, partijos viduje, o ne viešai. Reikėjo tiesiog paskambint Gabrieliui“. Tai įsivaizduoju tą pokalbį:
– Sveikas, čia Stano tave trukdo.
– Kas?
– Stano, tavo partietis.
– Stano?
– Žodžiu, Gabrieliau, man nepatinka tavo požiūris į gyvybės apsaugą, partnerystės klausimą ir kliūna vieša laikysena.
– Sorry, Stano, ačiū, kad paskambinai. Ryt viskas bus kitaip.
O kalbant rimtai. Mūsų partijoje apie 15 000 žmonių, dar 270 000 balsavo palaikydami TS-LKD. Jiems visiems paskambint? Ši diskusija vyksta jau nuo Gabrieliaus tapimo partijos pirmininku ir panašu, kad kitos nuomonės jis negirdi.
Ir šiaip frazė „partijos reikalus reikia spręsti partijos viduje“ dvelkia kažkokiu beviltišku sovietizmu. Mes atvira ir laisva visuomenė, kurioje politinis gyvenimas turi būti matomas visiems be išimties.
„...Karbauskis tave nupirko“. Taip pat mane apkaltino žaliųjų šlovinimu. Sunku suprasti, kaip čia neįžvelgus sarkazmo, bet... Vienas valstiečių ir žaliųjų skyrius į mane kreipėsi (įkvėptas to video) su prašymu sukurti himną. Va taip. Linksmai gyvenu.
„...kam lįsti į partiją iš viso“. Manau dalyvavimas politikoje yra piliečio pareiga. Atsakomybę už valstybės likimą turi prisiimti ne valdininkai ar Seimo nariai, o pirmiausia tie, kurie juos renka. Man nesuvokiamas kaltų ieškojimas, kai valstybei nesiseka, nes žinau, labiausiai kaltas aš. Per kiekvienus rinkimus atsiranda nauji gelbėtojai ir autoritetai. Jau, rodos, kur toliau, bet... Politika prasideda partijoje. Tie keli procentai gyventojų, dalyvaujančių partinėje veikloje, yra nedovanotinai per mažai. Jeigu jūs balsuojate už partiją per rinkimus, turit ir dalyvauti jos veikloje.
„...kažkas nepatinka? Tai eik į kitą partiją“. Šitų komentarų sulaukiau daugiausia. TS-LKD – tai mano vertybės, įsitikinimai, tai žmonės, kurie mąsto kaip aš. Aš negaliu būti liberalas arba socialdemokratas. Jeigu kažkas nepatinka, ne kitos partijos reikia ieškoti, o savąją keisti. Nėra pasaulyje begalės ideologijų, yra tik kelios. Aš pasirinkau, nors greičiausiai mane pasirinko, krikščionių demokratų.“
