Vienoje vietoje ilgai nusėdėti negalinčio vyro kalendoriaus lapeliai jau pildosi – nusimato daug įdomių skraidymų įvairiose pasaulio šalyse. Apie pensiją ir ramų gyvenimą galvoti J. Kairys nė neketina.
„Sunku suvokti, kad man jau per šešiasdešimt. Širdyje vis dar jaučiuosi aštuoniolikmetis. Net ir gyvenimo suvokimas kartais toks pats kaip tada – dar daug ko nesuprantu“, – su jam įprastu humoru sako pilotas.
Gimtinėje retas svečias
Jau keturiasdešimt metų Vilniuje gyvenantis žemaitis namuose retas svečias. J. Kairys laukiamas įvairiose pasaulio šalyse – tai surengti žadą atimančius akrobatinio skraidymo pasirodymus, tai pasidalinti savo patirtimi ir patarimais su kitais pilotais.
„Gyvenu keliautojo gyvenimą. Bet man jis labai patinka“, – prisipažįsta garsiausias šalies oro akrobatas.
Ramiai nusėdėti vienoje vietoje jam sunku. Net ir pamokas mažasis Jurgis ruošdavo ne ilgiau nei penkiolika minučių.
„Bet vakar visą dieną gulinėjau, skaičiau – buvo visiška nieko neveikimo diena. Ir tokių dienų turi būti gyvenime. Jos padeda pravėdinti galvą, susistyguoti prioritetus“, – sako pilotas.
Tik tokių poilsio dienų J. Kairio gyvenime daugiau pasitaiko žiemą, kuomet jis tarsi meška nori įlįsti į guolį ir pabusti pavasarį, kai pradeda šaukti tolimi skrydžiai.
Aviacija – gyvenimo variklis
Visame pasaulyje žinomą akrobatinio skraidymo meistrą aviacija užvaldžiusi iki kaulų smegenų jau daugiau nei 40 metų. Aviaciją jis vadina savo pirmąja meile ir didžiąją aistra.
Net ir dabar, kai, rodos, galėtų džiaugtis ramiu pensininko gyvenimu, jis vis suka galvą, kokį dar lėktuvą patobulinti, sukonstruoti, ką dar naujo pademonstruoti aviacijos šou pasirodymų metu.
„Minčių ir planų daugybė. Žmogų veža aistra. Kai ta aistra pozityvi, kai jos nereikia papildomai kurstyti, tuomet esi laimingas“, -- savo laimės receptą išduoda J. Kairys. Nors jo pasirodymai reikalauja geležinės sveikatos ir didelio fizinio pasirengimo, oro akrobatui to nestinga. Jis iki šiol pasaulyje diktuoja akrobatinio skraidymo madas. „Mano skraidymo pobūdis toks, kad aš kaip beždžionė ar gimnastas vartausi, dažnai būnu nenormalioje padėtyje pririštas dvigubais diržais. Tikrai ne visi gali prisitaikyti prie tokių perkrovų, slėgio, draskančio kraujagysles. Maniškės, matyt, apaugusios raumenukais, nes nebetrūkinėja. Viskas keičiasi – šalys, pasirodymai, technikos galimybės. Ir tai mane „veža“. Man viskas įdomu. Aš laukiu naujų pasirodymų“, – entuziastingai pasakoja mechaniko, inžinieriaus ir piloto darbus atliekantis J.Kairys.
Jo sveikatos, ištvermės ir polėkio pavydi net ir gerokai jaunesni pilotai. Jaunystėje daug ir aktyviai sportavęs vyras neabejoja, kad geras fizinis pasirengimas turi didelės įtakos gerai savijautai ir ištvermei. Už savo geležinę sveikatą J. Kairys yra dėkingas ir savo genams – jo tėvo senelis su močiute buvo ilgaamžiai, senelis sulaukė net šimto metų.
Visgi piloto nuomone, svarbiausia gyvenime yra sveikas humoras. J. Kairys sako dar vaikystėje supratęs, kad teigiamai nusiteikus gyventi yra daug lengviau.
„Žiūriu į surūgusį žmogų ir galvoju: „Kam tau to reikia? Kodėl negali susitvarkyti savo gyvenimo taip, kad šypsotumeisi?“. Taip, kartais yra priežasčių pykti, būti kategoriškiems, tačiau ne kiekviename žingsnyje ir ne su kiekvienu žmogumi. O jei yra būtent taip, vertėtų gydytis“, – savo filosofija dalijasi oro akrobatas. Žemaitis neslepia, kad ir pats kartais savo emocijas lieka nevaržomas. O jei jam kažkas nepatinka, jis tai pasako tiesiai šviesiai. O perauklėti ir pakeisti kitų jis jau seniai nebesistengia.
„Nebegaištu tam laiko. Tik pagalvoju: „Prasmekit jūs su visom savo blogybėmis ir darykite, kaip norite“. Ši išmintis atkeliavo su metais“, – prisipažįsta pilotas.
Svajonė virto realybe
Tremtinių šeimoje Krasnojarske gimusio ir su tėvais tik po šešerių metų į Lietuvą parvykusio J. Kairio vaikystė nebuvo pati lengviausia. Šilalės rajone, Beržės kaime su tėvais apsigyvenęs mažas kaimo berniukas purvinais batais ganydavo žąsis ir stebėdavo į dangų kylančius paukščius. Kai kartais pamatydavo praskrendantį vieną kitą lėktuvą mažasis Jurgis užsidegdavo noru vieną dieną ir pats pakilti į virš debesų. Tuo metu tai atrodė neįgyvendinama svajonė, apie kurią jis nedrįso papasakoti net patiems artimiausiems savo žmonėms.
Tačiau baigęs Kaltinėnų vidurinę mokyklą būsimasis akrobatinio skraidymo čempionas susistabdė iš Palangos važiuojančią vieną to laikmečio įspūdingiausių automobilių, vadinamąją „Čaika“, ir išvažiavo siekti išsvajotų aukštumų. Dar po kelerių metų baigęs Techninę aviacijos mokyklą 21-erių metų Jurgis jau skraidė.
J. Kairys juokaudamas sako, kad dabar įgyvendinti svajones paprasčiau – pasaulis platus, atviras, o norint kur nors nuvažiuoti, nebebūtina stabdyti pakeliui važiuojančių „čaikų“.
Žmona – ištikima bendrakeleivė
Savo žmoną Birutę pilotas sutiko tada, kai jau buvo aistringai pamilęs aviaciją. Kai pažinties pradžioje Jurgis visai vasarai su Tarybų Sąjungos rinktine išvyko į stovyklas, o vėliau skinti laurų varžybose, tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute anglų kalbą studijavusi Birutė niekaip nesuprato, kur dingo jai asistavęs pilotas.
Dabar moteris pripratusi prie sutuoktinio išvykų. Jau trisdešimt šešerius metus ji – ištikima jo bendrakeleivė. Kai tik yra galimybių Birutė kartu su vyru leidžiasi į tolimus kraštus, tačiau dažniausiai jo laukia namuose.
Pasak romantiku save laikančio J. Kairio, labai svarbu turėti žmogų, kuriuo gali visada pasitikėti, su kuriuo gera būti ir kurio balso labiausiai pasiilgsta būdamas toli nuo namų.
„Kai nusprendėme kurti šeimą, Birutei pasakiau: „Jeigu bus du vaikai, aš darysiu tai, kas man patinka – skraidysiu. Bet jeigu bus trys, tuomet galėsi kelti ultimatumą – ar toliau skraidau, ar būnu su šeima“. Tokia buvo mano sąlyga. Pasekmė? Turime du sūnus“, – šypsosi oro asas.
Sūnūs nepasekė tėvo pėdomis
Jau suaugę oro akrobato sūnūs Mantas ir Simas neužsikrėtė aviacijos liga. Vyrai nusprendė pasukti kitais keliais. 35-erių Mantas paauglystėje dalyvavo akrobatinio skraidymo varžybose, tačiau vėliau pasirinko ekonomikos studijas.
27-erių Simas universitete baigė verslo vadybos ir administravimo mokslus. Tačiau J.Kairys dėl to nė kiek neapgailestauja.
„Kažkada sūnūs klausė patarimo, ką jiems reikėtų rinktis. Atsakiau: „Gaukite gerą išsilavinimą, o tada galvosite, ką daryti toliau“. Dabar, kai retkarčiais paprašo paskraidinti, neatsisakau“, – pasakojo J.Kairys.
Mantas ir Simas augdami nė nežinojo, kuo tiksliai užsiima jų tėvas. Tarybų Sąjungos lakūnų rinktinėje bandytoju dirbęs vyras stengėsi šeimą apsaugoti nuo nerimo ir su savimi šeimos nesivežiodavo – darbo vietos nebuvo tinkamos vaikų auginimui.
Praskridęs beveik pusšimčiu skirtingų tipų lėktuvų
„Koks pilotas be lėktuvo?“ – dažnai juokaudamas klausia J. Kairys, per gyvenimą praskraidęs su daugiau nei keturiasdešimčia pačių įvairiausių orlaivių. Pilotas neslepia, kad dar yra daugybė lėktuvų, su kuriais norėtų praskristi.
Dėl savo pavojingų ir sudėtingų triukų neretai ekstremalu vadinamas pilotas neslepia, kad baimės jausmas jam nėra svetimas. Tačiau sportas ir sudėtingi skrydžiai jį išmokė suvaldyti emocijas. Ir tam nereikia jokių ritualų ar maldų.
„Vieną kartą labai tikintys lenkai manęs paklausė ar prašau Dievo mane apsaugoti prieš skrydžius, kuriuos sunku suvokti protu. Atsiprašiau jų ir atsakiau, kad niekam nesimeldžiu. Man svarbiausia žinoti ar mano lėktuvas techniškai sutvarkytas, ar varžtai atlaikys, ar metalas tinkamas.
Man atrodo, kad mane saugo profesionalumas – tiek mano, tiek man padedančių žmonių. Dar labai svarbu nepervertinti savo galimybių. Tik, kad visada labai įdomu bandyti pašokti dar aukščiau. Vis norisi išbandyti kažką naujo“, -- šypsosi visada tik pergalių siekiantis padangių asas.
Didžiausia sėkmė – gyvenimas
Skrydis Kaune po pėsčiųjų tiltu apsivertus aukštyn ratais, dešimtmečiui iškovotas geriausio akrobatinio skraidymo piloto titulas, pergalės pasaulio čempionatuose laisvo skrydžio programose, kuriose išreiškia visą savo fantaziją ir galimybes – šiais pasiekimais, labiausiai didžiuojasi J. Kairys.
Tačiau didžiausia sėkme padangėmis susižavėjęs asas laiko tai, kad vis dar yra gyvas. Žadą atimančius triukus ore atliekantis akrobatinio skraidymo čempionas šalia mirties buvo ne kartą. Paskutinė nelaimė įvyko prieš porą metų Graikijoje. 2014-aisiais skrendant iš Kavalos į Atėnus virš Egėjo jūros, J. Kairys patyrė avariją. Kilometro aukštyje dėl neaiškių priežasčių sustreikavo lėktuvo Su-26 variklis ir jį pilotavusiam J. Kairiui teko iš jo šokti parašiutu. Pilotui teko leistis į jūrą žemyn galva. Atsidūręs vandenyje jis bandė pats išplaukti 20 kilometrų atstumą ir po trijų ilgų valandų buvo ištrauktas gelbėtojų sraigtasparniu.
„Tikėjau, kad viskas bus gerai. Žinojau, kad tokių dalykų pasitaiko. Yra buvę ir baisesnių. Tokiais atvejais reikia labai greitai susivokti, kas vyksta, ką darai, kokius šansus turi. Tie įvykiai labai emocionalūs, todėl stengiuosi jų neprisiminti. Antraip per daug įsijaučiu ir paskui juos sapnuoju“, – atvirai pasakoja J. Kairys.
Apie blogus dalykus galvoti nelinkęs pilotas tiki, kad išgyvenus sudėtingas akimirkas gyvenimas atrodo dar gražesnis ir vietos liūdesiui ar depresijai tiesiog nebelieka.
„Po tokių momentų norisi tik apkabinti mylimą moterį ir šildytis laimės spinduliuose“, – šypsodamasis sako romantikas.
Negalėdavo ramiai nusipirkti net duonos
Po pasaulį daug keliaujantis ir ten savo įspūdingus šou demonstruojantis vyras nejaučia nuoskaudos, kad dabar gimtinėje jis nebėra toks populiarus kaip prieš penkiolika metų, kai visus stebindavo skrydžiais po tiltais. Atvirkščiai. J. Kairys džiaugiasi, kad dabar gali ramiai išeiti į gatvę, o parduotuvėje nieko netrikdomas nusipirkti duonos.
„Ateina laikas, kai šlovę, žinomumą pradedi vertinti kitaip. Nebesiekiu niekam nieko įrodinėti, man neįdomūs žaidimai, kaip save dar labiau išgarsinti, išpopuliarinti. Man svarbu jaustis savimi“, – sako J. Kairys.
Pasaulio mačiusio piloto norų sąraše aplankyti tas šalis, kuriose dar neteko pabuvoti. Tik ramios poilsinės kelionės aktyvaus vyro nežavi.
„Mano visas gyvenimas – atostogos. Jei išvažiuoju savaitei pailsėti, man jau darosi neramu, kodėl aš tiek ilgai nieko nedirbu. Tada vis tiek susirandu veiklos. Man dar ne tas laikas ramioms poilsinėms atostogoms. Dar joms nepribrendau – man vis dar norisi nuotykių ir gal dar nors kartą sudalyvauti kokiame pasaulio čempionate“, – šypsosi akrobatinio skraidymo čempionas.
