Dabar jis remia ne vieną skurstančią šeimą, nevengia pinigais sušelpti ir atsitiktinai pamatytus žmones.
„Nuo mažumės mane mama vesdavosi į bažnyčią, šalia kurios visad būdavo išmaldos prašančiųjų. Ji man liepdavo stengtis atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, o kurie elgetauja iš tingėjimo. Tiems, kuriems akivaizdžiai sunkiai sekėsi, mama liepdavo padėti – duodavo pinigų, kad juos perduočiau vargstantiems“, – vaikystės prisiminimais dalijosi R.Mackevičius.
Jo manymu, noras padėti kitiems išugdomas arba atsiranda saviugdos būdu. Nors vyras pripažįsta, kad visada atsiras tokių, kurie gailės gero kitiems.
„Visiškai nesudėtinga dalintis. Niekas nesako, kad reikia kažkam atiduoti tai, ko neturi pats. Bet jei turi kažką, kodėl kitam nesukūrus geros nuotaikos. Būna skūpų žmonių, na, bet kur nusineši tuos savo turtus? Kartais žmonėms nebūtina padėti pinigais, kai kuriems reikia padėti kažką padaryti arba tiesiog suteikti drabužių, daiktų“, – aiškino R.Mackevičius.
Pastaraisiais metais „ZIP fm“ laidų vedėjas rūpinasi keliomis vargingai gyvenančiomis daugiavaikėmis šeimomis. Vienoje jų gyvena trys, kitoje – keturi vaikai.
Su šiomis šeimomis vyras susitaręs dėl tam tikrų ribų: pagalbos jos kreipiasi karta ar du per metus.
„Susirašome jau ketverius metus iš eilės. Tačiau ribos reikalingos, nes tokių šeimų yra daug... Kaskart apsitariame, ko vaikams reikia tais metais. Džiugu jausti ne pirmus metus, kaip tie vaikai auga. Štai prieš dvejus metus šeima mažiausiam vaikui prašė batukų ir sauskelnių, dabar jau sauskelnių nebereikia – reikalingi vaistai nuo astmos. Berniukai prašo kitų dalykų – maisto, pinigų...“ , – pasakojo žinomas vyras.
Jis mąsto: jei kiekvienas iš mūsų, galintis padėti, globotų bent po vieną šeimą, gyvenime daug kas būtų gražiau.
Tačiau aplinkiniams jis šiukštu neaiškina ir nešūkauja, kad reikia remti kitus. Daugių daugiausia, jis pasidalija su kitas įspūdžiais apie savo gerus darbus ir tikisi, kad tai užgaus kitų širdies dalį ir privers pagalvoti, kokių gerų darbų galėtų nuveikti kiekvienas.
Labiausiai paties R.Mackevičiaus širdį paliečia tie pagalbos prašymai, kai renkamos lėšos įvairiausioms operacijoms, ypač, vaikų, kuriems reikalingos brangios procedūros užsienyje.
„Kai turi savo atžalą, asmeninė tragedija ištinka net tada, kai vaikui tiesiog pakyla temperatūra. Tada esi pajėgus suprasti rūpestį tų tėvų, kurie turi kur kas didesnių problemų. Visada skaudžiausia pajusti jų pagalbos šauksmą, nes dažniausia žmonės tai daro ne iš savanaudiškų paskatų, o neturėjimo ko griebtis. Labai norisi padėti, jei tik įmanoma“, – kalbėjo jis.
„Radistas“ neslėpė, kad pagalbos prašymų padaugėja būtent prieš Kalėdas, tačiau tai jis laiko labai natūraliu reiškiniu.
„Vaikai būna kantrūs, bet supranta daugiau už mus. Jie supranta, kad per Kalėdas būna daug stebuklų – žmonių nuotaika geresnė ir žmonėms ne taip gaila visko. Vaikai tikisi daug, nes tėvai mėgsta išpildyti savo vaikų viltis. Bet nematau problemos, duok Dieve, galėtume padėti.
Be to, gerumui nereikia laukti Kalėdų. Būna, sutinki degalinėje moterį, kuri prašo patikrinti ar mašinoje neužsilikę plastikinių butelių... Tokie dalykai suspaudžia širdį. Tada išsitrauki iš piniginės dvidešimt eurų, duodi ir žinai, kad bent tą momentą žmogui padėsi“, – gerumo esmę aiškino R.Mackevičius.
