“Sergate, Sere?“
“Ne aš – pasaulis. Iki kitos savaitės turiu parengti planą, kaip suvaldyti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą D.Trumpą, savo dukteris ir „valstiečius“. Žmonos jau nepavyks“, – burbtelėjo po nosimi.
Ir humoristas tyliai it šešėlis ėmė trauktis link šaltos sienos, nes atsiminė, kad žmona Vilija Niauronytė yra mano kurso draugė bei klasikinės filologijos specialistė, kuri patirties sėmėsi iš Nerono, – jos neišgąsdinsi vienu kitu Trumpu.
Dar kebliau pažaboti dukterį Miglę Erlickaitę, kuri vairuoja sunkiųjų krovinių vilkiką ir per tris minutes gali nuardyti didžiulį mašinos ratą, jeigu prireiktų pulti ar gintis.
Be to, vairuodama visada skaito Marką Tulijų Ciceroną, kuris 76 metais prieš mūsų erą buvo išrinktas kvestoriumi, todėl jos Europos keliuose nestabdo jokie policininkai.
Baseinas ir J.Erlickas
Duktė Radvilė Erlickaitė, vos jai kas nepatinka, užveja tėvą ant tramplino ir verčia jį šokt žemyn į ežerą arba baseiną net tada, kai tie būna išdžiūvę. Jeigu šokliosios Erlickaitės nuotaika gera, paduoda tėvui ranką ir šoka kartu, bet prieš tai pasirūpina, kad vandens būtų prileista.
„Kokia moterimi Jūs pasitikite?“
„Jos vardas Greta K. Bet ji – ne mano duktė.“
Feminizmas ir J. Erlickas
Išgirdęs žodį „feminizmas“, J.Erlickas ėmė nežymiai virpėti, bet susivaldė ir nuleido akis.
„Kuria kalba su jumis bendravo būsimoji žmona, kai bandėte su ja susipažinti, – graikiškai ar lotyniškai?“
„Kūnų kalba. Ji mirksėjo akimis, aš karpiau ausimis. Ką ji sumirksėjo, tą aš sukarpiau. O sukarpytas daleles giliai į širdį dėjau“.
„Kokia kalba vyksta šeimyniniai pokalbiai po trijų dešimčių metų?“
„Gestų kalba. Aišku, mosuojam ne tuščiomis rankomis. Kai kurie įrankiai labiau įtikina“.
„Ar mušate moteris – dvi savo dukras, žmoną ir praeives gatvėje, kurios užstoja kelią? Ar šį ritualą atliekate metodiškai?“
„Mušu, bet retai. Mat esu pastebėjęs: kai dažnai muši, tai pripranta ir net ima manyti, kad myli“.
„Ar jus kartais muša viršininkės?“
„Taip. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai sveika. Jei smagiai nuplaka rykštėmis per užpakalį ir dar pabarsto druska, tai labai sumažėja rizika girtam sėsti prie vairo. Bet nuo kitų dalykų nepadeda“.
„Ar tebetrokštate sūnaus?“
„Nei troškau, nei laukiau. Bet jei sykį sūnus imtų ir pasirodytų, aš tėviškai griežtai jam tarčiau: „Keliauk, vaike, iš kur atėjęs. Tavo vieta – kaip ir visų vyriškos giminės būtybių: tarp kiaulių, smauglių ir krokodilų“.
„Kada geidžiate kitų moterų? Kiek jų pajėgtumėte išlaikyti?“
„Kadangi esu gerai išstudijavęs didžiųjų verslo ir politikos kankinių gyvenimo būdą ir stilių, tai žinau: net smarkiai padėvėta meilužė ryja kur kas daugiau nei naujas visureigis. Nesudėtingi skaičiavimai rodo, kad nė vienos nepajėgčiau išlaikyti. Dėl to man taip liūdna ir taip ilgu. Tam ilgesy – mano kūrybos versmės“.
„Kokią didžiausią kvailystę savo biografijoje labiausiai gerbiate ir mielai ją pakartotumėte?“
„Prisimenu, kai gimiau, pagalvojau: „Kas čia dedasi? Kur aš atsidūriau? Kokia kvailystė!“ Bet pakartočiau. Būtų geriau Amerikoje“.
„Kas jums sunkiau – kopti laiptais į viršų ar leistis į rūsį?“
„Priklauso tik nuo to, kas kur padėta“.
Tikrieji faktai apie slegiantį J.Erlicko gyvenimą
Visa, ką teigia Nacionalinės premijos laureatas Juozas Erlickas, yra kiek nepatikima, nes jisai – ne moteris. Liudija Vilija Niauronytė, kuri nuo praeivių visą gyvenimą slepia, kad yra Erlickienė.
„Kaip jūs susipažinote?“
„Radau prie slenksčio. Pamestinukas. Buvo smarkiai sušalęs. Priglaudžiau. Ir visai be reikalo: dabar su šakėmis vaikosi mane kas rytą. Žmonėms sako, kad mankštinasi. Laisvu nuo darbo laiku studijuoja JAV prezidento kalbas. Net anglų pramoko“.
„Kokius mokslus yra baigęs Juozas?“
„Niekur nesimokė. Nebuvo iš ko leisti į mokslus. Savo jėgomis kiek prakuto, bet dabar jau kitus bando mokyti. O kas būtų buvę, jei mokyklos suole kiek būtų pasėdėjęs?!“
„Ar jūs pati bandėte jį mokyti ir šviesti?“ „Mokiau skiemenuoti. Dabar net dainuoti pradėjo. Bet visiems nuo to tik blogiau“.
„Ar Juozas mėgsta gerai pavalgyti?“
„Sausainį jam duodu, kavos kartais įpilu, bet tik prie žmonių. Kai niekas nemato, pats turi maisto prasimanyti“.
„Kur jis miega?“
„Priemenėje laikau. Nuo mažens neįprato plauti kojų. Sykį per metus įkiša kojas į kubilą su dustu nuo gyvių, bet daugiau higienos įgūdžių neįsisavino“.
„Ar tekėdama pasikeitėte savo pavardę į vyro?“
„Kam man tokia gėda?“
„Ar jūs kada nors kalbate rimtai?“
„Pagyvenkit su Erlicku, tai pamatysit, ar verta“.
P.S. Tai išgirdęs, J.Erlickas pareiškė, kad persigalvojo: nuo pirmadienio kovos ne prieš Trumpą, o kartu su juo grumsis su moterimis. Dabar sėdi prie kompiuterio redakcijoje ir bando užsisakyti pigiausią bilietą į Ameriką.
