Pagrindine laidos tema šįkart tapo dalykai, kurių bijo A.Jagelavičiūtė.
Garsi stilistė prisipažino, kad dar mokykloje nebuvusi ta, kuri vaikščiojo ramstydama sienas, o savo kompleksus ji stengdavosi maskuoti pati gudriai iš jų pasijuokdama.
„Mokiausi mokykloje, kurioje sustiprinta dailė, atestatą gavau iš paties Valdo Adamkaus rankų! Tai buvo gera mokykla, nedarėme nesąmonių. Priklausiau ryškesnių žmonių komandai klasėje, buvau aktyvistė, buvau mokinių taryboje – tai buvo puikus būdas legaliai pabėgti iš pamokų“, – juokėsi Agnė.
Dar pradinėse klasėse ji nuolat sulaukdavusi mokytojų pastabų dėl priešgyniavimo.
Anksti netekusi tėvo, ji gana greitai užsiaugino storą odą.
„Buvau stora, ir šis dalykas negalėjo praeiti nepaliestas. Buvau paauglė 8-ajame dešimtmetyje Kaune. Buvau neturinti tėčio mergina agresyviais laikais, agresyviame mieste. Išmokome stotelėse pakovoti už savo teises, kai pasiūlydavo atsisėsti į mašiną. Visos, augusios tuo metu, esame nešvelnios... Su patyčiomis išmokau dorotis visai kitaip.
Buvau ne viena stambi. Tik atėjusi į klasę juokaudavau, kad už „mikruškę“ mokėjau du litus. Kodėl? Nes neva ant dviejų kėdžių sėdėjau. Ir kas pasakys, kad esi stora, jei jau pati tai pasakei?“ – aiškino A.Jagelavičiūtė.
Per gyvenimą išmokusi garsiai įvardyti faktus, laikui bėgant garsi moteris taip sau pati pasilengvino gyvenimą. Tiesa išlaisvina – radijo laidoje teigė ji.
„Žinoma tapau prieš penkiolika metų. Tada nepriklausoma ir bulvarinė žiniasklaida buvo dar lopšyje, o aš prisidėjau tam tikra prasme prie jos susikūrimo. Teko bręsti visuomenės akyse. Buvo be galo daug visokių kvailysčių, neteisingo savo įvaizdžio formavimo. Bet tai paklojo pamatus šiandieninei būsenai būti atviru žmogumi“, – kalbėjo A.Jagelavičiūtė.
Tad ir savo sekėjams, komentatoriams internete ji linkusi išdrožti visą tiesą į akis. Nevengia ir pati pripažinti nemalonių dalykų, aršiai ginti savo teisę.
Laidoje “Moterys kalba“ ji prisiminė ir neseniai įvykusi incidentą, kai ji neblaivi pasirodė televizijos eteryje. Bet visuomenės kritiką ir gėdinimą ji vis tiek griežtai atmeta.
„Tai tu kontroliuok, iš ko tavo vaikai ima pavyzdį. Neįsipareigojau būti nei Jurgita Jurkute, nei kitu gėrį nešančiu vienetu. Mano įsipareigojimas visuomenei yra vienas – stengiuosi maksimaliai išnaudoti žinomumą, kad galėčiau apginti vertybes: moterų emancipaciją, vaikų teisę nebūti mušamiems... Visuomenė neturi teisės ir neprimes man jokių normų.
Taip, siaubinga gėda, ir aš buvau girta. Tačiau sovietinis požiūris aiškinti, kaip dabar jaučiasi mano vyras, mano vaikas. Juk ne jie gėrė ir ne jie už tai atsakingi!
Jei būčiau vyras, niekas gyvenime išvis apie tai nešnekėtų. Kiek girtų vyrų, žinomų vedėjų pravedė laidų...“ – kalbėjo B.Tiškevič provokuota A.Jagelavičiūtė.
Paklausta apie tai, kiek gyvenime turi draugų ir žmonių, kuriais gali pasitikėti, prisileisti arti, stilistė pateikė gana netikėtą atsakymą.
„Yra temų, apie kurias su niekuo nekalbu. Nei su vyru, nei su mama. Yra tam tikras mano pasaulis, kuris uždarytas. Kuo tampu vyresnė, tuo uždaresnė. Turiu mažai poreikio kalbėtis su žmonėmis. Priklausau kategorijai žmonių, kurie senatvėje kambaryje galėtų sėdėti vieni“, – aiškino ji.
A.Jagelavičiūtė patikino, kad stengiasi gyventi be prievartos. Net savo namuose ji įvedusi tokią taisyklę: jeigu tik labai nenori, leidžia sau nieko nedaryti. Ji nori, kad būtent taip baigtųsi ir jos gyvenimas: viską darant be prievartos ir su harmonija.
Dar ji patikino, kad senatvėje, jei leis sveikata, mielai rašytų knygas.
Kol kas A.Jagelavičiūtė sėkmingai auklėja pasaulį feisbuke. Apie verslo subtilybes ir egzistenciją feisbuke ji taip pat buvo paklausta laidos vedėjos.
Socialinėje erdvėje garsi stilistė ir verslininkė elgiasi pagal savo susikurtas taisykles.
„Periodiškai nusprendžiu nesikeikti. Bet baruosi ir keikiuosi, kada mano tokia emocinė būsena, kai supykstu ant komentatorių. Mėgstu su žmonėmis bendrauti jų priemonėmis. Visi sutrinka, kai į juos atsukamas veidrodis“, – aiškino laidos pašnekovė.
Daugybę pinigų už reklamą internetinėje erdvėje susižerianti garsenybe ir čia kartais laikosi principų: jei reklamos prašo tam tikru metu jos negerbiamas žmogus, ji paprasčiausiai atsisako reklamuoti.
A.Jagelavičiūtė „Žinių radijuje“ nepasidavė B.Tiškevič provokacijai ir apie pinigus, uždarbį.
„Mėgstu pinigus nei daugiau, nei mažiau nei statistinė moteris. Man patinka, kad nereikia savęs riboti. Esu išgelbėtas žmogus, nes niekada gyvenime niekam nieko nepavydėjau. Galiu labai smagiai gyventi su tuo, ką turiu. Kai būdama studentė turėjau 50 litų savaitei, o reikėjo cigarečių, alaus ir maisto, gyvenimas buvo nė kiek ne prastesnis. Nors tuomet naujų drabužių nebūdavo mėnesiais, metus...“ – aiškino A.Jagelavičiūtė.
Moteris tikina, kad jos vertybių skalė yra gerokai aukščiau noro turėti daugiau brangių daiktų.
„Man gaila pavydinčio žmogaus, nors suprantu, kad vertina pagal savo vertybių skalę. Niekada žmogui nepavydžiu ir talento... Nors jei galėčiau pasirinkti, norėčiau būti operos solistė.
Niekada nenorėjau dirbti dėl pinigų. Vienu metu beveik buvau nusprendus pasirinkti namų šeimininkės gyvenimą, nes tuomet buvo gera, patogu. Tačiau mane pribloškė vyro, su kuriuo tada buvau, požiūris. Pamačiau, kaip gali tave vertinti vyras, kuris turi finansinę valdžią.
Tai taip prieš mano prigimtį! Manyje tai sukūrė bombą“, – aiškino Agnė, šiuo metu valdantį verslą, esanti vieno žurnalo redaktore.
Ją net šiomis dienomis, kai yra labai stipri ir savarankiška, įkvepia kitos tokio tipo moterys.
„Vakar redagavau žurnalui „Ikona“ Austėjos Ladsbergienės duotą interviu. Niekada nejaučiau jai ypatingos simpatijos, nebuvo kada įsigilinti... Paskaičiusi interviu norėjau paskambinti, padėkoti...
Mane užvežė jos pasakymas: „Nenoriu būti nei silpna, nei apsimesti, nei pasiduoti, kad patikčiau kitiems žmonėms. Mieliau sėdėčiau kalėjime nei pakeisčiau savo prigimtį“. Kodėl moteris turi apsimesti, stengtis būti silpna, jei tokia nėra, juk nesu nei moteris, nei vyras – esu žmogus?“ – klausė A.Jegalavičiūtė.
Tiesa, B.Tiškevič pašnekovės paklausus, ką ji patartų moterims, norinčioms išsilaisvinti iš buities ir įgauti drąsos nuveikti didelius darbus, stilistė tiesioginiame radijo eteryje net susigraudino.
„Labai svarbus klausimas. Mes turime tam tikrą atsakomybę visuomenei. Gyvenimas labai ilgas, ir nereikia jame padaryti perversmo per vieną dieną. Aš tikiu, kad gali šiandien pasiremti į žinomas moteris, kurios atitinka tavo filosofiją, ryt paskaityti knygą ir kasdien padaryti po mažą žingsnį į ateities gyvenimą.
Gali būti geresnė mama vaikui, gali rasti pomėgį, kuris ateityje bus tavo išsigelbėjimas... O tą naktį, kai užklumpa mintys, gali nuspręsti, kad kitą dieną tyliai pradėsi siuvinėti. Gali pradėti mokytis... Gali save treniruoti kasdien po truputį, ir ateis diena, kai galėsi pakeisti savo gyvenimą“, – patarė Agnė.
Pati ji sakė nesijaučianti kitokia nei daugelis moterų. O kitoms netgi pataria remtis jos gyvenimo išmintimi: gyvenimas yra ne apie nesuklupimą, o apie tai, kad gali atsikelti po to.
„Esu lygiai tokia pat kaip visos moterys. Šiandien – stipri, ryt – silpna, poryt verksiu visą naktį, o užporyt vėl būsiu stipri“, – patikino.
Tiesa, labiausiai ji sakė bijanti to, kad nieko nebijo.
