Kadangi Ričardas labiau gilinosi į šeimos problemą ir šeimos gyenimą, mes su Virgija visą dieną leidome su vaikais. Mūsų diena buvo paprasta, bet intensyvi – beveik visą laiką žaidėme su vaikais.
Žaidžiau futbolą, rodžiau gimnastikos triukus. Klausiau jų, kas moka ant rankų vaikščioti, nelabai kas mane suprato... Kai parodžiau pratimą, atsirado tik vienas berniukas ir mes abu pavaikščiojome ant rankų, bet aš ilgiau išbuvau. Cha... Sakiau: „Kur kamera, kur kamera? Kur Justė, kad nufilmuotų?“ Bet filmavimo komanda buvo labai užsiėmusi.
Bene linksmiausias laikas buvo vaikų dienos centre. Ten vyko šokiai, muzika ir dainavimas, prie kurių mes prisijungėme. Aš šokau ir sakiau, kad tik mane nufilmuotų, bet niekas nenufilmavo, man regis. Labai „faina“ šokių dalis, nes Malavio vaikai labai muzikalūs ir vieningi, kai susikibę ratuku šoka ir dainuoja. Jie puikiai jaučia muziką. Būnant su jais, nesijaučia, kad jie išgyvena ar jaučia kažkokius rūpesčius. Jie laimingi gyvendami šia diena.
Vaikų dienos centre buvo dalinami pietūs – košė vaikams. Ten labai aiškiai pamatai, kaip jie vertina ir kaip laukia maisto. Vaikai ten eina tik du kartus per savaitę, bet to maisto jie taaaaip laukia! Jie košę valgo net nulaižydami šaukštus, kad neliktų nė kruopelytės lėkštėje. Man pačiam norėjosi valgyti tą košę, nes atrodo, Jėzus, kaip skanu!
Vėliau susitikome su UNICEF darbuotoju Edwardu. Jis australas, bet jau kuris laikas su žmona ir trimis vaikais gyvena Malavyje. Čia jis vienas iš UNICEF komiteto vadovų. Mane labai nustebino tai, kad žmogus toks entuziastingas, dirba su aistra ir gali apie tai kalbėti visą dieną (Donatas juokiasi). Ir nepaisant to, jis puikiai išmano savo darbą. Jis man pasirodė „idėjinis“, jam turi tikrai patikti tai, ką jis daro. Dėl to jis ir yra vienas iš UNICEF.
Po susitikimo su vaikais namo važiavome daugiau kaip tris valandas viename džipe su Virginija Kochanskyte ir Ričardu. Apie tai, kas buvo mašinoje... Oooooo čia sužinoti – ne mirtingiesiems. Čia arba dalyvauji, arba lieki už borto. Mes kalbėjomės daugiau nei dvi valandas, o pasakojimai ilgesni nei dienoraščio ribos, tai net neverta pasakoti (Donatas labai juokiasi).
Šiandien Lietuvos delegacija turėjo ypatingą vakarienę. Labai skaniai pavalgėme, nes po visos dienos su vaikais labai išalksti. Dėl to vakarienė buvo labai soti. O per ją ir stipriai prisijuokėme. Manau, kad labai svarbu komandinė chemija. Smagu, kad šioje misijoje esame bendraminčiai ne tik dėl Afrikos vaikų, bet ir dėl požiūrio į gyvenimą, vertybes, principus. Dėl to dvigubas malonumas daryti tai, ką darome. Labai smagiai pasikalbėjome. VALIO.
