Tai savo feisbuko paskyroje pirmadienį paskelbė Lukas.
„Šiandien kažkaip liūdna ir linksma, ir vėl liūdna. Šiandien grįžom iš paskutinės darbinės kelionės. 3 metai 5 mėnesiai bendro darbo, o, realiai, tai ir bendro gyvenimo. Bendrų nuotykių. Klaidų. Kelionių. Linksmybių, tūkstančio naujų žmonių. Klientų. Realiai, tik du stiprūs kivirčai. Bet ir tie buvo per dieną išspręsti.
Nufotografuota per 400 fotosesijų. Išstresuota, nežinau, kiek tūkstančių nuotraukų. Kiek daug pirmų kartų. Ir šiaip nuostabiai praleisto laiko! Drąsia teigiu, tai buvo patys gražiausi 3,5 metų mano gyvenime!
Ačiū tau, kad buvai mano kolega. Ačiū, kad užaugom kartu. Ir ačiū, kad esam močni čiūvai, ir mokam išsiskirti, bet likti labai gerais draugais. Myliu tave, Tomai Adomavičiau. Ir linkiu tau didžiausios sėkmės. Kad visos tos svajonės, aptartos Amsterdame, taptų realybe“, – brūkštelėjo Lukas.
Portalui lrytas.lt Lukas Gricius sakė, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad fotografai nutrauks savo karjerą. Pasak jo, jiedu tiesiog nori patenkinti daugiau klientų užsakymų.
„Bendru nutarimu nusprendėme dirbti atskirai. Kad daugiau žmonių galėtume padaryti laimingais savo gražiomis nuotraukomis. Toliau tęsime fotografijos darbą, tik solo karjerose! Išsiskyrėme draugiškai – esame labai geri draugai ir tiesiog pasukome skirtingais keliais“, – sakė Lukas.
Nors šie vyrukai daugiau nei prieš trejus metus nušvito lietuviškos mados pasaulyje, savo kuriamais darbais jau spėjo prisijaukinti daugybę klientų. Šiuo metu „Tomas & Lukas“ yra vieni ryškiausių ir paklausiausių fotografų Lietuvoje, jų darbai puošė ne vieną reklamos stendą ir žurnalo viršelį.
Dviejų vyrų sėkmės istorija prasideda dar tada, kai jie paėmė į rankas fotoaparatą.
Kad ir kaip keista, fotografija nebuvo nei Tomo, nei Luko ankstyvas pašaukimas. Nors Lukas pirmąjį fotoaparatą gavo būdamas 16-os, iš karto fotografija neužsidegė ir baigęs vidurinę mokyklą nusprendė studijuoti veterinariją.
„Ko gero, įstojau į mokslus tik tam, kad galėčiau atvykti į sostinę, nes esu kilęs iš Šiaulių. Tačiau jaučiau, kad šie mokslai ne man. Nusprendžiau iš naujo išlaikyti egzaminus, įstojau į kineziterapiją. Maniau, kad tai mano svajonė, tačiau mečiau mokslus. Neturėjau reikiamos motyvacijos. Tuo pat metu susipažinau su labai daug įdomių žmonių. Plėtėsi mano akiratis, augo užmojai. Turbūt tai ir pastūmėjo mane fotografijos link. Susikroviau daiktus ir patraukiau į Londoną. Čia praleidau 2,5 savęs ieškojimo metų“, – prisiminė L.Gricius.
Vilniečio Tomo istorija kiek kitokia. „Kad noriu būti fotografu, supratau baigdamas mokyklą. Įstojau į universitetą studijuoti teisės, bet antrame kurse man ėmė vis mažiau rūpėti kodeksai, o juos pakeitė fotoaparatas rankose.
Galiausiai baigęs teisės studijas tvirtai nusprendžiau sukti fotografijos keliu, nes viskas, apie ką galvodavau, būdavo susiję su fotografija. Taip pomėgis tapo mėgstamu darbu. Tomo ir Luko keliai susikirto festivalyje „Mados infekcija“. Jauni vyrai susibičiuliavo ir nusprendė pradėti dirbti kartu. Išsikėlė tikslus, susidėliojo taškus ant i ir netrukus pastebėjo, kad pusės metų tikslus įvykdė per tris mėnesius, tad teko susigalvoti naujų. Jie taip pat buvo įgyvendinti anksčiau, nei planuota. Su sparčiai vykdomais planais augo ir jų populiarumas.
