Du jorkšyrus auginati Mia šiuo metu ieškosi gyvenamos vietos. Penktadienį susitikusi su buto brokeriu, ji negalėjo patikėti, kad žmonės gali taip kalbėti.
„Tas jausmas, kai nesupranti, kaip jaustis... Jaučiuosi pasimetus...
Žodžiu, vakar nuvažiavau apžiūrėti buto, reikia nuomai. Gražus butas, o ir brokeris iš pažiūros atrodė malonus ir mandagus.
Kai pradėjome derybas, jis maloniai stengėsi suderinti viską kaip įmanoma geriau, ir kad mes kuo greičiau apsispręstume ten įsikelti...
Tada aš jam užsiminiau, kad turiu augintinį ir netgi du. Prižiūrėti, išpopinti, mažučiai jorkai.
Po šio teiginio jis labai nustebo ir pasakė, kad 70% butų mums atkrenta, nes niekas nenori su augintiniais...
Tada jis pasiūlė palikti, teisingiau atsisakyti savo šuniukų, kad galėtume ramiai gyventi.
Praradus amą, dar paklausiau jo: „Jūs rimtai man siūlote atsisakyti gyvunų, su kuriais gyvenu 6 metus?“
Jis atsakė, kad daug žmonių atsisako. Likau visiškai be amo...
Tada jis man rėže visu gražumu, kad jis irgi turi jorką ir kad jei tik galėtų, išmestų jį, progai pasitaikius, per balkoną.
Tuo mūsų pokalbis ir pasibaigė. Dabar suprantu, kodėl tiek daug gyvunų gyvena prieglaudose... Labai liudna...
Įdomu, gyvūnų teisių apsauga turėtų, ką į tai pasisakyti?“ – klausė M.Pilibaitytė.
