„Buvo 1982 spalio 21-osios ankstus rytas (01:45 val.), kai savo žviegimu pasveikinau pasaulį. Mama sako, kad po to žviegdavau gana dažnai. Kartą net žmogus iš gatvės įlėkė vidun gelbėti „žmonės padėkit“ rėkiančio vaiko (nepatiko maudytis vonioje).
Vėliau žviegti nustojau. Išaugau. Tėvai sako, tapau geru vaiku. Mokyklos metais buvau tikras eksperimentatorius: vieną dieną lankiau baseiną, kitą – karate, po to dailę, iš muzikos mokyklos išvarė, sportiniai šokiai nusibodo pačiam. Videostudijos būrelyje užsibuvau ilgiau.
Nuo to užsibuvimo, sulaukus 15 (!) prasidėjo mano TV karjera.
Žinau, kad veiklą pasirinkau įdomią, o iš močiutės paveldėtas užsispyrimas padėjo siekti šiokių tokių aukštumų. Aš kasdien padėkoji Dievui už tris dalykus: savo artimuosius, savo draugus ir savo gyvenimą (kad ir netobulą, su mažais trūkumais, bet skirtą man).
Žiūriu į lietaus lašus, krentančius ant rudens spalvomis numargintų medžių lapų. Dar vakar toks oras varė į neviltį. Šiandien atrodo savotiškai žavus. Kai kas juokauja, kad priešgimtadieninė depresija išaušus gimtadienio rytui savaime išgaravo. Paskutinėmis savaitėmis buvau lyg nesavas :)
Telefonas netyla nuo jūsų sveikinimų. Esu labai dėkingas už juos, nes sulaukdamas tiek daug žinučių ir skambučių iš viso pasaulio, jaučiuosi labai turtingas žmogus. Vadinasi, gyvenu teisingai, jei tiek daug žmonių mane prisimena gimtadienio dieną“, – džiaugėsi jis.
