Žurnalistės Daivos Žeimytės ir D.Bosas pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– 3 metus užsitęsė jūsų mįslingų skiepų istorija. Jūs teisėtės dėl to, kad jūsų dukrai buvo suleista ne priešvėžinė vakcina. Gydytoja, kuri tai padarė, net neturėjo licencijos to daryti. Teismas pripažino, kad gydytoja neteisėtai vertėsi savo profesine veikla, bet visa nauda nukeliauja ne jums, o valstybei. Jus tenkina toks teismo sprendimas?
– Ne, žinoma teismo sprendimas netenkina. Reikia prisiminti tai, kad tai yra pirma instancija. Be abejo skųsim. Toks buvo teismo sprendimas, kaip ir neturiu teisės jo ginčyti, bet turiu teisę skųsti.
– Jums moralinės žalos net nepriteisė, nors jūs prašėte?
– Moralinė žala Lietuvoje traktuojama labai įdomiai. Jeigu žmogus sveikas, nenužudytas, su rankomis, kojomis – jokios moralinės žalos jis nepatyrė. O visi išgyvenimai, nežinomybės, mano, kaip mamos, nes dukra buvo 15-os metų, daug ko nesuprato, dabar tik pradeda suprasti, kas įvyko – to niekas neužskaito kaip didelio įvykio.
– Jūs iki šiol nežinote, ką jūsų dukrai suleido?
– Mes šito nesužinosime, nes gydytoja neigia, kad ji yra padariusi nusikaltimą.
– Teismas išteisino gydytoją J.Malukienę dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės naudos, nes nebuvo įrodyta, kad jūsų dukra buvo paskiepyta ne ta vakcina.
– Tyrimas įrodė, kad trūksta dviejų vakcinų. Aš sau galėčiau pasakyti, kad stengsiuosi visaip išvengti, turėti reikalų su Lietuvos teisėsauga. Neįmanoma nieko padaryti, tai tik laiko ir pinigų švaistymas. Yra įdomesnių darbų.
– Kodėl jums toks įspūdis susidarė? Neginamos žmogaus teisės?
– Visiškai ne. Labai ilgai vyksta tyrimai. Atrodo, mūsų biurokratiniame aparate per daug darbuotojų, bet tyrimai vyksta labai ilgai. 3 metai su teismu yra daug, nežinau, kodėl. Gal medicininės bylos sudėtingos, aš nežinau. Valstybės institucijos, kurios ir turėjo užtikrinti, kad nebūtų nelegalių medicinos kabinetų, kad nebūtų nelegaliai dirbančių medikų, neatliko savo darbo. Ko pasekoje aš ir kiti pacientai atsiradome tame kabinete. Sutikite, jeigu jie darytų savo darbą, aš nebūčiau atsiradusi tame kabinete, nes jo paprasčiausiai nebūtų, tokia medikė nedirbtų.
– Jūs kreipėtės į tas valstybės institucijas?
– Jos ir teisme liudijo. Valstybinės institucijos neatliko savo darbo, ko pasekoje aš papuoliau į tą kabinetą. Aš užčiuopiu nusikaltimą, galvoju, kad darau pilietinę pareigą, 3 metus man užima savo lėšomis ir savo laiku atvesti ją iki teismo, įvyksta teismas ir pažiūrėkite, koks rezultatas. Valstybė pripažįsta, kad ne metus ar du, daugiau nei 10 metų dirbo nelegaliai ir nusprendžia konfiskuoti visas nelegaliai gautas pajamas, kas sudaro apie pusę milijono eurų. O kas yra tos pajamos? Ar jas aitvarai sunešė? Juk tai yra pacientų pajamos. Ar mes tada nenukentėję? Ar mums neturi būti grąžintos pajamos? Tos pajamos nelegalios.
– Kiek jūs sumokėjote už skiepą?
– Vienas skiepas kainuoja 130 eurų, mūsų buvo 260 eurų.
– Tų 260 eurų jūs irgi neatgavot?
– Ne. Nors valstybė mano, kad dirbo nelegaliai, visus nelegaliai uždirbtus pinigus konfiskuoja. Bet tie pinigai ne iš dangaus nukrito, mes juos sunešėm. Vadinasi, mes turėjome būti pripažinti nukentėjusiais.
– Jūs net nepripažinti.
– Nepripažino. Nukentėjusi valstybė, nes nebuvo sumokėti mokesčiai, o gal buvo mokėti, nežinau, kokia ten sistema. Konfiskuoja pinigus dėl to, kad ji dirbo nelegaliai.
– Bet į teismus jūs vaikščiojote?
– Nesvarbu – tame ir esmė. Aš ją aptikau, nes ji iki šios dienos būtų dirbusi. Aš ją atvedžiau iki teismo, finale mes nenukentėję visi, ne tik aš, ten yra dar 3 nukentėję, kurie norėjo kreiptis, yra kurie nenorėjo. Mes nenukentėję, o valstybė yra nukentėjusi.
– Jūs prašėte priteisti 3 tūkst. eurų ir dukrai 7 tūkst. eurų už patirtus neigiamus išgyvenimus.
– Taip. Bei norėjau susigrąžinti advokato išlaidas.
– Koks argumentas, kodėl jis atmestas?
– Jeigu valstybė nukentėjusi, tai ir mes nukentėję, nes mes buvome skiepijami tuo metu, kai ji neturėjo licencijų ir mokėjom už tai pinigus. Tie pinigai realiai turėtų būti grąžinti visiems pacientams. Kitas dalykas, nepavyko nustatyti, kokia vakcina buvo suleista Marijai, nes nustatyti neįmanoma. „Silgar“ vakcinos kraujo tyrimai buvo daromi vienintelį kartą, kai vakcina buvo kuriama Amerikoje moksliniais tiksliais. Teismo medžiagoje yra raštai iš oficialių institucijų, ministerijos, pasirašyta ministro. Nėra tokių tyrimų. Jeigu jie būtų buvę, aš būčiau pasidarius, nes buvau labai suinteresuota. Galbūt jei man, kaip gydytoja minėjo, pasivaideno, tai aš apsidžiaugčiau pamačiusi, kad pasivaideno. Bet nėra tokių tyrimų. Kitas dalykas, kas iš to tyrimo man būtų buvę? Kita nukentėjusioji byloje, irgi Daina su sūnumi skiepijosi pas tą pačią gydytoją nuo erkinio encefalito. Po 2 skiepus sau ir sūnui. Trečias skiepas turėjo būti po metų. Po dviejų skiepų, kilus mano skiepų skandalui, jai kilo įtarimas ir ji su sūnumi nuėjo į polikliniką pasidaryti antikūnų tyrimo. Erkinio encefalito antikūnų tyrimai yra daromi. Ji pasidarė ir gavo neigiamus atsakymus – antikūnų nėra. Pas sūnų berods 58, pas ją 68, o viskas, kas žemiau 100 traktuojama kaip neigiamas. Teismas ir jos ieškinį atmetė, nes nebaigta vakcina, reikėjo pasidaryti trečią kartą. Kaip išeina? Žmogus pasidaro du skiepus – vieną, antrą po 3 mėnesių ir metus laiko iki trečio skiepo vaikšto su neigiamu antikūnų titru. Visų pirma retorinis klausimas, kam mokėti už du skiepus, jeigu metus vaikštai su neigiamu antikūnų titru?
– O galvoji, kad tu jau apsaugotas.
– Ir jeigu tu būtum pasidaręs trečią, kažkokiu mistiniu būdu antikūnų titrai įsiliepsnotų. Logiškai mąstant, mes visi suprantam, kad po kiekvieno skiepo titrai turėtų po truputį augti. Mes net ruošiamės užklausti gamintojų, kaip turėtų titrai augti, nes tai visiškai kvailas pasiaiškinimas. Yra dvi Dainos toje pačioje byloje, abi pasidarė po du skiepus. Viena Daina negali pasidaryti kraujo tyrimo ir atmesta, o kita Daina pasidarė kraujo tyrimą, bet irgi atmesta, nes nebaigtas skiepas.
– Kaip manote, kodėl sulaukėte tokio sprendimo?
– Galbūt per sudėtingos medicininės bylos ir negali teisėjai suprasti, kitaip nesuprantu.
– Bet nėra kitos institucijos Lietuvoje, kuri nagrinėtų žmogaus skundus.
– Kito paaiškinimo tam nėra, aš nesuvokiu. Ar tai, ką kalbu yra logiška? Teismas nusprendžia, kad valstybė nukentėjusi ir priteisia pinigus.
– Nors į teismą kreipėtės jūs.
– Pacientai pripažinti nenukentėję, nors jie buvo skiepyti tuo metu, kai ji neturėjo licencijos ir mokėjo pinigus tuo metu, kai ji neturėjo licencijos. Vadinasi, jeigu valstybė nukentėjo, tai ir pacientai nukentėjo – logiška. Bet šiuo atveju valstybė nukentėjo, o mes nenukentėjom. Čia nėra logikos.
– Kiek jums kainavo tie 3 metai?
– Yra advokatai, bet medicininėse bylose reikalingi profesionalūs advokatai. Aš samdžiau gerą advokatę, nežiūrint į tai, kad mes nelaimėjome, galvoju, kad ji dirbo nuoširdžiai. Kaip ji man pati yra pasakiusi, teisingumas Lietuvoje nuo teisės labai skiriasi. Tai, kas vyksta, atrodo neteisingai, bet jeigu yra mažiausia abejonė teisme, nors vienas neatsakytas klausimas, tai ji traktuojama kaltinamojo naudai. Nežinau, kodėl. Kodėl ne nukentėjusiojo naudai?
– Įsivaizduojate, kokia žinutė visuomenei siunčiama?
– Daug „gerų“ žinučių siunčiamų yra. Tokių žinučių, kad norisi iš čia bėgti.
– Jūs sprendimą skųsite, vadinasi, dar tikitės morališkai teisingo sprendimo?
– Aš tikiuosi, kad atsiras žmogus ar teisėjas, kuris nepatingės, įsigilins, paskaitys. Visgi įrodyta tyrimo, kad trūksta dviejų vakcinų. Jos yra nesuleistos, žmonių per daug. Vakcinos nebuvo užsakinėjamos, ties priešpaskutine paciente jos sustojo. Aš kreipiausi tik po dviejų mėnesių.
– Daug kas tokioje situacijoje nuleistų rankas.
– Ir aš sekančioje nuleisčiau rankas, nes nematau prasmės. Kam kovoti su vėjo malūnais, išlaidauti? Juk yra kur nukreipti pinigus žymiai prasmingiau. Tyrimas įrodė, kad buvo trintos programos, taisyta, tame tarpe Marija buvo trinta. Kad buvo trūkumas vakcinų, kad žmogus taisė numerius – priskiria vienam, mato, kad tyrėja ištraukia pacientą, priskiria kitam. Argi medicinos įstaigoje gali vykti tokie dalykai – kompiuterių programų taisymai? Jeigu visa buhalterija tvarkinga, kaip tu gali trinti kompiuterius? Kaip tu gali trinti vakcinų numerius, iš pradžių vienam numerį priskirti, po to kitam? Akivaizdu, kad prisidirbęs žmogus sukosi iš padėties. Tyrimas įrodė, kad trūksta dviejų vakcinų, tai kokie dar klausimai?
– Bet neužteko įrodymų?
– Neužteko. Yra kelios abejonės, neina nustatyti, kas Marijai buvo suleista.
– Kiek jums kainavo visa tai?
– Apie 10 tūkst. eurų per 3 metus. Galit pagalvoti, kiek šansų dirbančiam žmogui. Aš ir pati dirbu, ir turiu užnugarį, neslėpsiu. Buvo momentas, kai norėjau nuleisti rankas, bet man net vyras neleido, sakė: tu negali.
– Teisingumas brangiai kainuoja? O šiuo atveju net nepasiektas teisingumas.
– Keista, nes visi žino, kiek Lietuvoje advokatai kainuoja, tai ne paslaptis. Ir niekas nedirba už sėkmės mokestį, ypač, kai tai liečia mane ar mūsų šeimą, tai nebūtų logiška. Bet ne tame esmė. Pinigai pasimiršta, visgi 3 metai praėjo, aš jau juos mintyse nubraukiau. Aš dabar noriu pabandyti suvokti, ar tikrai taip ir bus. Aš niekaip nesuvokiu, kodėl pas mus valstybėje teismuose taip pagailima žmonių, kurie įtariami nusikaltimais. Aš vis tiek džiaugiuosi, kad ši byla buvo išviešinta, aš ją viešinau specialiai, nes iki dabar gaunu laiškus, kuriuose žmonės sako, kad nelogiška, kad taip buvo pažiūrėta į mane, kad man nekompensavo bent elementarių išlaidų, bet žmonės sako, kad padariau naudingą darbą. Dabar žmonės, eidami skiepytis, domisi, kaip atrodo vakcina, kur jie eina. Noriu žmonėms pasakyti, kad pasirodo, reikia patiems viskuo domėtis. Net akreditavimo tarnybos darbuotoja pasakė: pas mus tinklalapyje skelbiama, kas praranda licencijas. Suprask, kokį namų darbą turi padaryti, kad nueitum pasiskiepyti. Turi žinoti, ar medikė turi licenciją, ar kabinetas turi licenciją. O vakcinų patiems pirkti neleidžia. Jeigu leistų pirkti patiems vakcinas, tai nueini, nusiperki, nusineši ir prie tavęs paskiepija – tu žinai, ką pirkai, o čia neleidžia nusipirkti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
