56-erių vyras atrodo kaip žmogus, su kuriuo nenorėtumėte susipykti.
Tvirto sudėjimo vokiečio veidą ir rankas gausiai puošia tatuiruotės, į nosį, lūpą ir ausis įverti papuošalai, jo žvilgsnis – rūstus.
Prieš 14 metų atidarytame Berlyno klube „Berghain“, kuris vadinamas pasaulio technomuzikos sostine, S.Marquardtas prie durų dirba apsaugininku – nužiūrėjęs norinčius įeiti jis sprendžia, kuriuos įleisti, o kurių – ne.
Kartu jis – ir jau tris dešimtmečius žinomas fotografas, dirbęs su drabužių kūrėjais „Hugo Boss“, „Levi’s“, mados žurnalais, išleidęs tris fotoalbumus.
Savaitgalį S.Marquardtas viešėjo Vilniuje – menų fabrike „Loftas“ atidaryta jo nuotraukų paroda „Future’s Past“ („Ateities praeitis“), kurią čia bus galima apžiūrėti iki gegužės 3-iosios.
Saugo klubo paslaptis
Patekti į „Berghain“ nori tūkstančiai vokiečių ir turistų iš kitų šalių.
Klubas apipintas legendomis – jame griežtai draudžiama fotografuoti. Žurnalistai pasakoja apie „Berghain“ vykstančias orgijas ir ten matytas atviras sekso scenas, bet tikėtina, kad visa tai kiek pagražinta.
Pats S.Marquardtas saugo klubo paslaptis, save vadina dideliu muzikos gerbėju, tačiau neslepia, kad šis darbas kartais būna ir erzinantis – pavyzdžiui, kai klube įvyksta incidentas ir tuzinai Vokietijos žurnalistų bando jį iškvosti. Tiesa, yra ir malonių dalykų – pavyzdžiui, vieną Berlyno namą puošia gigantiškas S.Marquardto atvaizdas, sukurtas gatvės menininkų.
Į Vilnių jis atvežė kelias dešimtis savo fotografijų, aprėpiančių visus 30 jo kūrybos metų.
Tai dideli portretai ir aktai, kuriems pozavę žmonės neįvardijami, bet tarp jų galima pamatyti ir muzikos garsenybių, ir Berlyno naktinio gyvenimo veikėjų, ir, teigiama, net prostitučių.
„Labai norėjau patekti į „Berghain“, taip atkreipiau dėmesį į Sveną. O tada pasirausiau internete ir sužinojau, kad jis – ir puikus fotografas“, – idėją pasikviesti S.Marquardtą į Vilnių prisiminė parodos kuratorius, fotografas Tomas Ivanauskas.
Susikūrė rūstų įvaizdį
Devintojo dešimtmečio pradžioje S.Marquardtas Rytų Berlyne studijavo fotografiją, bet tuo metu nejautė aistros šiam užsiėmimui.
Viskas pasikeitė, kai jis atsidūrė neformalaus Rytų Vokietijos bohemos judėjimo sūkuryje – Svenas pajuto norą įamžinti laisve, pankroku ir „naujosios bangos“ muzika susižavėjusius bendraminčius.
„Visi tie žmonės – aktoriai, menininkai, režisieriai – turėjo bendrą bruožą. Jie norėjo palikti Rytų Berlyną. Norėjau nuotraukose parodyti tų žmonių stilių, gyvenimo jausmą“, – Vilniuje pasakojo S.Marquardtas.
Didžioji dalis jo nuotraukų – nespalvotos. Mat, anot fotografo, labai sunku padaryti ilgam įsimenančią spalvotą nuotrauką.
Svenas dažniausiai fotografuoja žmones, kuriuos pats gerai pažįsta. Ir stengiasi, kad jie atrodytų kuo natūraliau.
„Gerbiu profesionalių modelių darbą, tačiau mane mažai domina tie, kurie per minutę gali parodyti penkiolika veido išraiškų“, – pasakojo vokietis.
Jis pats nuotraukose niekada nesišypso. Tai – ir dalis įvaizdžio, ir darbo prie naktinio klubo suformuotas įprotis.
„Tie, kurie mane gerai pažįsta, žino: mano gyvenime netrūksta juokingų dalykų.
Tačiau jūs tikrai nenorėtumėte, kad apsaugininkai nuolat šypsotųsi. Be to, nuotraukos, kuriose žmonės juokiasi, man neatrodo įdomios“, – kalbėjo svečias.
Gyvenimas įamžintas knygoje
Sveno gyvenimo istorija jau įamžinta ir autobiografinėje knygoje „Naktis yra gyvenimas“.
Joje nupasakota visa Sveno biografija – ketvirtis amžiaus iki ir po Berlyno sienos griuvimo.
„Kai griuvo siena, mes buvome užsiėmę savais reikalais, nesidairėme aplink. Tiktai vėliau, keliaudamas po Balkanus, pagalvojau: kaip mums pasisekė, kad viskas įvyko taikiai. Juk šalia, Europoje, vyko karas“, – pasakojo S.Marquardtas.
Pasižiūrėti jo parodos atėjo ir TV laidų vedėja Ugnė Skonsmanaitė bei dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, kuri kadaise dainavo klube „Berghain“.
„Tu tikrai atrodai kaip žmogus, kurį įleisčiau į klubą“, – šyptelėjo Jazzu šukuoseną, aprangą ir ant veido išpieštus simbolius nužvelgęs Svenas.
Anot jo, „Berghain“ – tikra Berlyno legenda ir techno muzikos šventovė, tačiau ir jos veidas pamažu keičiasi.
„Per pastaruosius porą dešimtmečių daug kas pakito. Pavyzdžiui, Berlyne dabar tiek užsieniečių, kad net klube dažnai prieina žmonės ir paklausia: gerai, čia turistai, o kur atskira eilė berlyniečiams?“ – juokėsi fotografas.
